Švedijoje gyvenanti vyresnio amžiaus moteris nori, kad vienatvės tema sulauktų didesnio visuomenės dėmesio, todėl ji nusprendė papasakoti savo istoriją.
73 metų moteris pasakoja, kad ji išsiskyrė su vyru, o jos vaikai gyvena toli nuo jos. Anna baiminasi, kad ji mirs viena savo bute, ir niekas to nė nepastebės.
„Turiu du vaikus, kelis anūkus ir proanūkius. Bet aš niekada su jais nesusitinku. Na, užsienyje gyvenanti dukra dažniausiai mane aplanko kartą per metus. Bet anūkai nekalba švediškai, tad susikalbėti būna sunku. Labai ilgiuosi savo artimųjų”, – pasakoja ji.
Anna jaučia didelį nerimą, tačiau apie tai nekalba su savo vaikais, nes nenori, kad juos graužtų sąžinė.
Moteris pasakoja, kad visos jos dienos yra vienodos. Jos dienotvarkėje gausu įvairių ritualų, kurie, kaip teigia ji pati, suteikia saugumo jausmą.
„Kasdien iki pietų žiūriu televizorių, tuomet gaminu valgyti, ir po pietų dvi valandas pamiegu. Tuomet einu apsipirkti, sėdu prie kompiuterio, sprendžiu kryžiažodžius ar klausausi audioknygų. Tuomet ruošiu vakarienę, pavakarieniauju, ir vėl žiūriu televizorių. Kiekvieną dieną darau tą patį“.
Socialinė fobija
Kuo ilgiau žmogus yra vienas, tuo didesnis barjeras atsiranda tarp jo ir kitų žmonių. Anna sako, kad vienatvė gali sukelti gėdos jausmą:
„Visada būnu viena, kai einu į parduotuvę ar pasivaikščioti. Man būna gėda, nes atrodo, kad man ant kaktos parašyta, jog esu vieniša,”- sako ji.
Anna teigia, kad taip buvo ne visada. Anksčiau ji mėgo bendrauti su kitais žmonėmis.
„Anksčiau buvau socialus ir mėgstantis bendrauti žmogus. Laikui bėgant praradau pasitikėjimą žmonėmis, nes dažnai jais nusivildavau. Niekada neturėjau labai aukštos savivertės, bet dabar situacija tapo dar blogesnė. Aš tapau labai drovi ir tarp žmonių jaučiuosi nesaugiai“.
Anna pasakoja, kad blogiausias laikas yra vasaros metas. Tuo metų laiku daugiau laiko būname lauke, be to, vasara tarsi įpareigoja būti laimingam.
Taip pat ji nemėgsta Kalėdų. Moteris teigia, kad ši šventė vienišiems žmonėms kelia tik pačias blogiausias emocijas. Ji teigia, kad per šventes dar aiškiau matosi, kurie žmonės yra vieniši.
Ji kasdien verkia
Anna verkia kiekvieną dieną. Ji nusivylusi savo padėtimi. Ji labai bijo mirti viena. Kiek laiko praeis, kol kas nors pastebės, kad jos nebėra?
„Dar labiau liūdina tai, kai girdžiu, kad kiti eina į šeimos vakarienes ir leidžia laiką su vaikais bei anūkais“.
Anna baigia pokalbį sakydama:
„Paskutinį kartą buvau apsikabinusi prieš dešimt metų“…
Galbūt jūsų artimieji yra vieniši?
Pagyvenusių žmonių vienatvė yra plačiai paplitusi problema.
„Pagyvenusių žmonių vienišumas – vis didėjanti visuomenės problema. Maždaug trys iš dešimties vyresnių nei 80 metų žmonių teigia esantys vieniši. Jie ne tik praranda džiaugsmą būti tarp kitų žmonių: vienatvė taip pat labai kenkia jų sveikatai“, – anksčiau rašė buvęs Stortingo atstovas Tone’as W.
Tai, deja, yra tiesa. Labai daug žmonių senatvėje tampa vieniši.
Taigi, kaip mes visi galime prisidėti prie to, kad kuo mažiau žmonių būtų vieniši?
Jei ilgai būsite vienišas, galite susirgti socialine fobija. Tai reiškia, kad vienišiems žmonėms nelengva imtis iniciatyvos ir patiems įveikti vienatvę.
Vertėtų dažniau pagalvoti apie aplinkinius žmones. Ar tarp jūsų pažįstamų žmonių yra kas nors, kas jaučiasi vienišas? Tai gali būti jūsų draugai, tėvai, seneliai ar kaimynai.
– Paskambinkite jiems! Pasiteiraukite, kaip jiems sekasi.
– Pakvieskite juos vakarienės ar į teatrą.
– Paklauskite, ar jie nenorėtų kartu su jumis vykti į kelionę. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus ir fizinei, ir psichologinei savijautai!
– Apkabinkite juos!
