Tracy Barbero negalėjo atitraukti akių nuo padavėjo Antonio, kai 2001 metais su juo susipažino viename Menorkos salos bare. Menorkoje britų poilsiautoja ir ispanų padavėjas beprotiškai įsimylėjo vienas kitą, nors vienas kitam beveik nesugebėjo ištarti nė žodžio. Tracy Barbero 2001 metų birželio mėnesį atostogavo Ispanijos pakrantės kurorte kartu su seserimi ir neketino leistis į jokius nuotykius.
Kai padavėjas padavė jai gėrimą, Tracy staiga pažvelgė jam į akis ir nebegalėjo nuo jo atitraukti akių.
„Vienu metu pažvelgiau jam į užpakalį, o jo draugas, pamatęs, kad tai darau, jam apie tai pasakė“, – pasakojo dabar jau 55 metų Tracy. „Tai buvo labai artimas ryšys.“
Galbūt paskatintas jos įžūlaus žvilgsnio, padavėjas, kurio vardas buvo Antonio, priėjo prie Tracy.
„Jis padavė man gėrimą. Jis labai prasta anglų kalba man pasakė: „Ar būsi mano meilė?“ Aš šiek tiek susigėdau, nusišypsojau ir pasakiau: „Gerai“.“
Po to tarp jų užsimezgė audringas romanas, kuris greitai sugriovė Tracy planą atsipalaiduoti paplūdimyje ir paskaityti knygą. Per pirmąjį pasimatymą Antonio išsinuomojo automobilį ir nuvežė ją į paplūdimį, mėgstamą vietinių gyventojų.
„Nuostabiai pavakarieniavome, po to maudėmės jūroje, vėliau jis parvežė mane namo, aš persirengiau ir vakare išėjome pasivaikščioti“, – prisimena Tracy. „Mes daug kalbėjome gestų kalba ir viską užrašinėjome ant popieriaus skiautelių. Aš net tebeturiu tuos popieriaus lapelius. Mes tiesiog žiūrėjome vienas į kitą. Jis nekalbėjo angliškai, aš nesupratau ispaniškai. Tai buvo meilės kalba.“
Grįžusi į Jungtinę Karalystę Tracy negalėjo nustoti galvoti apie restorano darbuotoją ir užsisakė dar vieną kelionę į Menorką. Ji pasakojo: „Aš tiesiog privalėjau jį aplankyti. Tai buvo rugsėjo mėnuo. Atvykau į vietą, kur jis dirbo ir prisėdau ant gultų. Jis turėjo baigti darbą 23.30 valandą. Pagalvojau: „O kas, jei jis manęs nenori matyti, kas, jei jis turi kitą? Pamatęs mane, jis atrodė labai nustebęs ir užsidengė burną ranka. Jis skubiai puolė prie manęs. Aš atsistojau, o jis mane apkabino, ir atrodė, kad tai truko visą amžinybę“.
„Po kelių mėnesių jis man pasakė, kad tą akimirką pagalvojo, jog aš esu ta vienintelė”.
Po dviejų mėnesių Antonio pirmą kartą išvyko į Jungtinę Karalystę aplankyti Tracy, o tai, kas turėjo būti tik ilgos atostogos, baigėsi tuo, kad jis iš ten taip ir negrįžo. Koledže ispanas išmoko anglų kalbos, kad abu įsimylėjėliai galėtų tinkamai susikalbėti, o tada susirado darbą – iš pradžių padavėju, paskui sunkvežimio vairuotoju.
„Tėvai mane labai palaikė, bet kai kurie draugai sakė: „Tu susipažinai su padavėju, tai juokinga“. Jie nežiūrėjo į tai rimtai, bet mes žinojome, kas mums lemta“, – pasakojo Tracy.
Pora susituokė, apsigyveno kartu ir dabar Tailande švenčia dvidešimties metų vedybų jubiliejų. Kai prisimena apie atsitiktinį susitikimą, kuris išsivystė į tokį ilgalaikį romaną, pora nepamiršta tikimybės, kad jie galėjo vienas kito nepastebėti.
„Mes nuolat apie tai kalbamės“, – sakė Tracy. „Jei nebūtume pasinaudoję tokiu šansu, kas žino, kuo tai galėjo baigtis. Mes vis dar beprotiškai įsimylėję.“
Tracy ir Antonio meilės istorija jau sulaukė daug dėmesio po to, kai jiedu laimėjo atostogų bendrovės „eShores“, ieškojusios geriausio atostogų romano, skelbtą konkursą.
