Į kavinę įėjo benamis, vardu Markus. Cesia Abigail yra šios kavinės savininkė. Benamis jos paprašė pinigų. Bet Cesia jo paklausė, kodėl jis nedirba. Tada Markus papasakojo jai savo istoriją, kad jis ieškojo, bet kadangi yra buvęs kalėjime, niekas nenorėjo jam duoti jokio darbo.
Moteris turi nedidelį restoranėlį Mineapolyje. Jame nebūna daug klientų, todėl ji negali sau leisti samdyti daug darbuotojų. Bet ji nusprendė duoti darbo Markus.
Cesia savo „Facebook“ paskyroje parašė:
„Paklausiau, ar jis nori dirbti, ir jei taip, aš turiu jam darbo. Jo akys nušvito ir veide atsirado plati šypsena. Jūs tiesiog turėtumėte tai pamatyti, kad įsitikintumėte, jog tai buvo teisingas mano ir jo sprendimas!“
Po dviejų savaičių moteris jam sumokėjo pirmą atlyginimą. Vyriškis išnešdavo šiukšles, plaudavo indus, padėdavo ką nors suremontuoti. Visą atlyginimą jis paliko restorane, nusipirkdamas maisto. Moteris įgijo ne tik darbuotoją, bet ir nuolatinį klientą.
Cesia pridūrė:
„Dėl naujo darbo Markus vėl pasitiki žmonėmis ir yra visiškai kitoks žmogus. Visada reikia stengtis padaryti ką nors gero kitiems. Nereikia teisti žmogaus dėl to, kad jis prašo pinigų, nes ne visada galite žinote to žmogaus gyvenimo istoriją… Jei man pasisekė, kodėl neturėčiau pasidalinti savo laime su kitais?”.
