Nuostabi meilės istorija, galinti įveikti bet kokius apribojimus. 23 metų Brody Roybal gimė be apatinės kūno dalies. Per 23 savo gyvenimo metus jis tikriausiai priprato prie erzinimų, smalsių žvilgsnių ir gailestingumo. Tačiau jo mergina niekada nesielgė su juo kaip su „pusiau žmogumi“. Jų džiaugsmingos išdaigos „TikTok“ programėlėje, pakerėjo interneto vartotojų širdis.
Amžina draugystė nuo pat darželio
Brody susipažino su dabartine savo mergina, 23 metų Meneci Garriga, kai jie dar abu lankė darželį. Nors jam trūko apatinės kūno dalies, mergaitė niekada nesielgė su juo kitaip, nei su kitais savo draugais. Jie greitai tapo geriausiais draugais ir kartu užaugo Čikagoje, Ilinojaus valstijoje.
Ir negalia niekada neribojo Brody. Jis išmoko žaisti ledo ritulį, šokti ir gaminti maistą. Kai jis pakvietė savo draugę į išleistuves, pora greitai suprato, kad jaučia vienas kitam kai ką daug daugiau.
Jų draugystė peraugo į romantiškus santykius, apie kuriuos jie nusprendė visiems pranešti 2018 metų rugpjūtį. Po ilgo išsiskyrimo (stojimo į koledžą) jie padarė išvadą, kad vienas be kito negali gyventi.
Negalia niekada nebuvo kliūtis
Nepaisant savo negalios, Brody niekada nesijautė prastesnis už kitus vaikus. „Tėvai mane išmokė niekada neriboti savęs ir išbandyti viską, ką tik noriu“, – interviu metu „The Sun“ sakė jis. – „Kai subrendau, suprantu, kad tai tiesa. Į viską dabar stengiuosi žiūrėti pozityviai,“ – pridūrė jis.
Meneci patvirtino jo žodžius. „Dažnai žmonės bijo susitikti su neįgaliu žmogumi, nes jiems tai yra kažkas naujo ir jie nežino, kaip tada reikia elgtis. Bet kai žiūriu į Brody, nematau jame tik pusės žmogaus. To, ko jam trūksta fiziškai, jis daugiau nei reikia kompensuoja savo asmenybe. Jis yra vienas maloniausių, rūpestingiausių sielų, kokias tik esu sutikusi. Jis neleidžia nieko stabdyti mūsų gyvenime, o aš dar niekada nebuvau tokia laiminga,“ – pabrėžė 23-ejų sužadėtinė.
Mergina pridūrė, kad jie jau nuo 4 metų draugauja ir ji nepastebėjo Brody negalios. Taip, kai jie buvo vaikai, bendraamžiai rodydavo į jį pirštais. Buvo nemalonių situacijų. Bet tai jį tik sustiprino kaip asmenybę.
„Tai, kad esi kitoks, nereiškia, kad negali to apeiti. Jis gamina maistą, o aš valau namus. Mes randame būdų, kaip prisitaikyti vienas prie kito. Mes taip pat turime nuostabius tėvus, kurie niekada neleidžia jam nieko nedaryti. Jie įrodo jam, kad jis gali bet ką. Mano tėvai taip pat mano, kad jo negalia nėra svarbi, o mes visi esame tokie patys žmonės,“ – aiškina Meneci. Ir priduria: „Meilė visada randa savo kelią“.
