Lillian Wollan (84 m.) važiavo namo iš Naujųjų metų vakarėlio, tačiau dėl rūko ir plikledžio tą padaryti buvo labai sunku.
Rūkas buvo toks tirštas, kad matomumas siekė vos vieną metrą. Moteris važiavo labai lėtai, ir jau buvo suabejojusi, ar jai pavyks saugiai pasiekti namus.
Galų gale Lillian tiesiog turėjo sustabdyti automobilį. Ji nežinojo, ką daryti toliau.
Pro šalį važiavusio automobilio vairuotojas iš karto suprato, kad moteris pateko į keblią padėtį. Vyras pasiūlė važiuoti jam iš paskos.
Lillian Wollan savo gelbėtoją apibūdino kaip labai paslaugų, maždaug 40 metų vyrą. Jis važiavo labai lėtu tempu, todėl moteris nuo jo neatsiliko.
Moteriai pavyko saugiai pasiekti namus, tačiau vėliau ji graužėsi, kad nė nepaklausė savo gelbėtojo vardo. Ji norėjo jam atsidėkoti, todėl kreipėsi į vietos laikraščio redakciją.
Lillian Wollan pavyko išsiaiškinti, kad jai padėjęs asmuo yra apsaugos darbuotojas Håkon Johannesen.
Pamatęs skelbimą laikraštyje, jis susisiekė su moterimi, ir jie ilgai kalbėjosi telefonu.
Vyras teigia, kad jis padaręs tai, ką padarytų bet kuris kitas žmogus, todėl jis nesupranta, kodėl už šį savaime suprantama gestą jis sulaukęs tokio didelio dėmesio.
