Jordan Windle turi šiek tiek kitokią gyvenimo istoriją nei dauguma. Šią vasarą jis dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Tokijuje.
Yra daug porų, kurios pasirenka įsivaikinti, o ne susilaukti savo vaikų natūraliai. Tam gali būti daug priežasčių: dėl to, kad patys negali susilaukti vaikų arba nori padėti tiems, kuriems to labai reikia. Priklausomai nuo šalies, kurioje gyvena, pati procedūra gali būti daugiau ar mažiau sudėtinga, tačiau dažniausiai tai yra ilga ir varginanti procedūra abiem pusėms.
90-aisiais turėjo būti dar sunkiau įsivaikinti vaiką, ypač jei norintis įsivaikinti tėvas buvo vienišas, ir tuo pat metu dar ir gėjus. Tokia pat buvo ir Jerry Windle situacija, kuris visada svajojo tapti tėvu. Ir vieną dieną, perskaitęs straipsnį apie vienišą tėvą, jis pradėjo tyrinėti įvaikinimo galimybes.
Jerry susisiekė su įvaikinimo agentūra ir išgirdo apie mažąją Jordan. Tai buvo vaikas iš Kambodžos, kuris neteko tėvų būdamas vos vienerių metų, ir nuo tada gyveno našlaičių prieglaudoje. Mažajam Jordan pirmieji gyvenimo metai buvo labai sunkūs, kol su savo naujuoju tėčiu apsigyveno JAV. Nuo tada su Jerry rūpesčiu ir meile, jis greitai ėmė normaliai vystytis ir augti.
Šiais metais, praėjus 21 metams, jis dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir atstovavo JAV. O jo pašonėje visada buvo didžiausias jo gerbėjas, būtent tėtis Jerry! Tačiau pačiose olimpinėse žaidynėse tėtis negalėjo dalyvauti dėl apribojimų, susijusių su Covid-19.
„Dažniausiai (savo tėtį) geriausiai girdėdavau iš publikos, o tai buvo tiesiog fantastiška! Negirdėti jo olimpinėse žaidynėse buvo keista,“ – „Today“ sakė Jordan.
Jordan atsidūrė našlaičių namuose po tragiškos ir ankstyvos savo tėvų mirties. Kai Jerry jį įvaikino, berniukui buvo tik 18 mėnesių, ir jam reikėjo išsamios sveikatos priežiūros. Jis kentėjo nuo netinkamos mitybos, niežų, įvairių infekcijų ir žarnyno parazitų. Jerry pasiėmė jį su savimi ir padarė viską, kad jam būtų suteikta visa reikalinga priežiūra ir pilnavertė meilė, kurią gali suteikti tėvas. Jordan greitai atsigavo ir naują gyvenimą pradėjo JAV – šalyje, kuriai po 21 metų atstovavo viename didžiausių ir svarbiausių visų laikų sporto renginių – Olimpinėse žaidynėse.
Jordan talentas sporte išryškėjo dar ankstyvame amžiuje. Ypač vandenyje berniukas buvo ypatingai atletiškas, todėl Jerry jį padrąsino ir įtraukė į šuolio į vandenį rungtis, dalyvaujant nacionalinėse varžybose.
Praėjus daugiau nei dvidešimt metų po pirmojo susitikimo su tėčiu Jerry, Jordan dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir atstovavo JAV šuolio į vandenį rungtyje.
Parašė knygą
2011 m. Jordan ir jo tėvas pasidalijo dar vienu svarbiu įvykiu – išleido autobiografinę knygą „An Orphan No More: The True Story of a Boy“ („Našlaičio nebeliko: tikra berniuko istorija“). Tai kūrinys, sukurtas siekiant skleisti gražią ir pozityvią našlaičio vaiko istoriją, našlaičio, kuris dėkoja už įtėvio meilę ir sugebėjimą rasti savo gyvenimo kelią ir laimę.
Ir Jordan neabejoja, kad jis niekada nebūtų buvęs ten, kur yra šiandien, jei ne Jerry.
„Jis man yra viskas. Nebūčiau čia ir tiek nebūčiau pasiekęs, jei ne jis, jo meilė ir palaikymas. Jis visada buvo šalia manęs. Jis visada man skambindavo. Dėl jo padaryčiau bet ką ir esu tikras, kad jis dėl manęs padarytų tą patį“, – sakė jis „Today“.
