Ar kada esate atsidūrę situacijoje, kuomet jums pritrūko pinigų? Pabandykite įsivaizduoti, kad nuo šiol gyvensite neturėdami nė cento… Kaip manote, ar išsiverstumėte? Tokį gyvenimą sąmoningai pasirinko vokiečių psichoterapeutė Heidemarie Schwermer. Būtent dėl šio eksperimento ji išgarsėjo visame pasaulyje.
Heidemarie atsisakė ne tik pinigų, bet ir daugumos savo daiktų. Tą padariusi ji leidosi į ilgą, net 20 metų trukusią kelionę.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Heidemarie Schwermer nusprendė visiškai atsisakyti pinigų būdama 53 metų.
Būdama 47 metų ji išsiskyrė su vyru ir persikėlė į Dortmundą. Heidemarie pastebėjo, kad šio miesto gatvėse yra labai daug benamių ir elgetų.
Prieš tai jai tekdavo padėti žmonėms, atsidūrusiems sunkiose gyvenimo situacijose. Heidemarie pradėjo galvoti, kad šiame beprotiškame pasaulyje buvo prarastas humaniškas požiūris į žmones, ir dėl to sutriko gėrio pusiausvyra. Idealistė? Žinoma. Bet koks nuobodus būtų pasaulis be tokių žmonių…
„Give and Take“tinklas
1994 m. Heidemarie sukūrė mainų tinklą „Give and Take“, kuriame žmonės galėjo keistis paslaugomis ir daiktais.
Iš pradžių šis tinklas turėjo padėti vargšams ir benamiams, tačiau vėliau prie jo prisijungė pensininkai, vieniši žmonės, savanoriai… Patys žmonės, kuriems buvo sukurtas šis tinklas, – benamiai ir vargšai, vis kartojo: „Jūs, išsilavinusi ir sėkminga ponia, niekada mūsų nesuprasite”…
Vienas lagaminas ir 200 eurų
Būtent šie žodžiai ir paskatino Heidemarie išbandyti vargšo žmogaus gyvenimą. Ji įsidarbino restorane indų plovėja. Galbūt būtent šis darbas turėjo įtakos tolimesnei įvykių eigai, o gal Heidemarie tiesiog padarė išvadą, kad jai nereikia tiek daiktų, kiek ji turėjo… Netrukus ji atsisakė kone visų savo daiktų. Kai jos namai tapo tušti, ji jautėsi labai laiminga. Tuomet ji pasiėmė vieną lagaminą, užsimetė ant pečių kuprinę, ir su 200 eurų piniginėje pradėjo savo eksperimentą. Už psichoterapijos seansus ji neėmė pinigų, tačiau savo darbo valandas mainė į nakvynę ir maisto produktus.
Ne visada jos profesiniai įgūdžiai kam nors buvo reikalingi. Tuomet ji plovė indus, pjovė pievelę, prižiūrėjo vaikus, tvarkė namus, ir t.t.
Užsitęsęs eksperimentas
Iš pradžių Heidemarie planavo taip gyventi vienerius metus, tačiau praėjus šiam laikotarpiui moteris suprato, kad jai patinka taip gyventi. Šis eksperimentas tęsėsi 20 metų.
Heidemarie Schwermer išgarsėjo. Ja susidomėjo spaudos ir televizijos žurnalistai. Ji keliavo po pasaulį, skaitė paskaitas apie savo patirtį, ir už tai, žinoma, neėmė pinigų. Paskaitos buvo „apmokamos“ maistu, nakvynėmis, kartais – ir kelionėmis į užsienį.
2006 metais pasirodė dokumentinis filmas „Gyvenimas be pinigų“ („Living Without Money“), kuris buvo rodytas 30-yje pasaulio šalių. Gautus pinigus Heidemarie Schwermer paaukojo labdarai.
Heidemarie Schwermer filosofija
Heidemarie Schwermer teigia, kad „Pasaulis sutvarkytas taip, kad viską, ko reikia gyvenimui, gali gauti visiškai neturėdamas pinigų. Užtenka norėti, o patys reikalingi dalykai ateina įvairiais kanalais”.
Ji pateikė daug pavyzdžių iš savo gyvenimo, kai daiktai „atėjo“ patys, kada jų jai labiausiai reikėjo. Kartą žiemą, likusi be šaliko, kepurės ir pirštinių, ji tiesiog atsidūrė „tinkamoje vietoje“ – pas draugę, kuri ką tik buvo atnaujinusi savo garderobą. Heidemarie net nereikėjo prašyti: tinkamos spalvos ir dydžio daiktai „išplaukė“ iš jos draugės spintos. Savininkei jų tiesiog nebereikėjo.
Heidemarie Schwermer nebėra tarp gyvųjų, tačiau jos istorija tokia nuostabi ir įkvepianti, kad ji sulaukė daugybės pasekėjų.
