Liūdna, kad turtingi žmonės aukština save prieš vargšus. Ar taip elgdamiesi jie jaučiasi labiau vertinami? Jaučiasi esantys geresni? Sunku pasakyti.
Situacija, apie kurią tuoj perskaitysite, nutiko mokykloje, kuri neturėjo pinigų naujiems stalams. Tuomet turtingos mamos nusprendė, kad visi turėtų juos įsigyti, o kaip žinote, ne visi gali sau leisti įsigyti naują mokyklinį stalą ir kėdę.
Savo draugo istoriją mums papasakojo vienas vyras, kuris didžiavosi savo draugo poelgiu:
„Mano draugas turi klestintį verslą, bet jis neturi įpročio puikuotis savo turtais. Jis gyvena paprastuose tėvų namuose, dėvi paprastus marškinėlius ir džinsus.
Mokykloje, kurioje mokosi jo dukra, grupė tėvų nusprendė pakeisti klasės stalus ir kėdes. Mokykla buvo nepakankamai finansuojama, o mokiniai mokėsi prie stalų, kurie prisimena net jų tėvų, o gal net senelių mokymosi laikus.
Turtingi tėvai labai stengėsi, kad kiekvienas savo vaikui nupirktų stalą ir kėdę. Bėda buvo ta, kad neturtingesniems žmonėms tai buvo per daug didelės išlaidos, kurių jie negalėjo finansuoti.
Turtingi tėvai nematė jokių problemų! Jie nusprendė nupirkti suolus savo vaikams. Vienas mano draugas pasiūlė sudėti visiems pinigus ir nupirkti suolus visiems vaikams. Tačiau jis sulaukė pasipiktinimo balsų:
„Kodėl turėtume už savo pinigus pirkti mokyklinius suolus tiems, kurie jų neturi? Tegul jie sėdi prie senų“
Todėl mano draugas atsisakė dalyvauti perkant stalus ir kėdes. Pasak jo, tai būtų lėmę klasės padalijimą į „vargšus“ ir „turtinguosius“, ir jis su tuo iš principo nesutiko.
Vis dėlto, turtingų tėvų grupė pasiekė savo ir nupirko savo vaikams naujus rašomuosius stalus.
Atvykę į mokyklą, vaikai pamatė tokį vaizdą:
Klasės priekyje stovėjo visiškai nauji stalai su kėdėmis, o paskutinės dvi eilės buvo prispaustos prie sienos ir sudarė savotišką getą „elgetoms“.
Turtingi tėvai didžiavosi savo pirkiniu ir buvo be galo patenkinti.
Kai mano draugas paklausė, ar jie tame neįžvelgia ką nors blogo, jis gavo atsakymą:
„Nieko! Mes galime sau tai leisti!“
Tokia padėtis tęsėsi vieną dieną
Kitą dieną į mokyklą atėję mokiniai rado senus stalus pakeistus moderniausiais ir brangiausiais rinkoje esančiais rašomaisiais stalais ir kėdėmis.
Dabar tie patys tėvai bėgiojo ir šaukė, kad tai yra diskriminacija, žeminanti jų vaikus ir kad kiekvienas turėtų turėti tokį pat stalą.
Draugas žiūrėjo į juos ir šypsojosi…
Tada vienas iš tėvų jo paklausė: „Ar tai jūs padarėte?“, į ką jis atsakė: „Juk neprieštaravote, kad vieniems būtų geriau, o kitiems blogiau.“
