No-dig, arba „be kasimo“, metodas paremtas tuo, kad žemė nebekasama tradiciniu būdu. Vietoje to ant dirvos paviršiaus nuolat dedami nauji organinės medžiagos sluoksniai. Žieminei šio metodo versijai naudojama tai, ką lengviausia surinkti rudenį – nukritę lapai ir kartoninės dėžės.
Metodas labai paprastas. Kartoną tiesiog paklokite ant žemės arba ant po sezono likusių augalų liekanų. Jis slopins piktžoles ir palaipsniui suirs, praturtindamas dirvą anglimi. Ant viršaus užberkite storą sluoksnį lapų, kurie per žiemą taip pat dalinai suyra. Pavasarį po mulčiu rasite purią, drėgną, sliekų pilną žemę, tinkamą tiesioginiam sodinimui, be kasimo.
Kokie lapai tinka žieminiam mulčiavimui?
Ne visi lapai mulčiavimui tinka vienodai. Geriausi yra lapuočių, plonesniais lapais, kurie greitai suyra. Ypač tinka klevų, liepų, guobų, skroblų, lazdynų ir vaismedžių lapai.
Atsargiau naudokite ąžuolų ir graikinių riešutmedžių lapus. Ąžuolo lapai yra rūgštūs ir lėtai suyra – juos galima naudoti, bet nedideliais kiekiais ir geriausia maišyti su kitais lapais. Graikinio riešutmedžio lapuose yra juglono – medžiagos, stabdančios daugelio augalų augimą. Tokius lapus geriau kompostuoti atskirai bent metus arba naudoti tik po jugloną pakeliančiais augalais, pavyzdžiui, serbentais, vyšniomis, svogūnais ar burokėliais.
Venkite ligotų ar kenkėjų pažeistų lapų. Jei, pavyzdžiui, klevas sirgo miltlige, o kaštonas buvo pažeistas keršosios keršamargės (kandies), šiuos lapus surinkite atskirai ir išmeskite arba sudeginkite. Neverta rizikuoti pernešti ligas į daržą.
Mulčiui skirti lapai turi būti sausi arba lengvai drėgni. Visiškai šlapi, sulipę į gumulus lapai greitai pradeda pūti ir sudaro slidžią, nepralaidžią masę. Jei lapus renkatės po lietaus, išskleiskite juos kelioms dienoms, kad pradžiūtų.
Svarbi ir lapų storis. Plonesnius lapus, pavyzdžiui, beržų ar gluosnių, galima berti storesniu sluoksniu – jie greitai suyra. Storesni kaštonų lapai skyla lėčiau, todėl prieš mulčiuojant juos verta susmulkinti vejapjove ar smulkintuvu.
Kokį kartoną rinktis ir kaip jį paruošti?
Mulčiavimui naudokite paprastą, rudą kartoną – siuntų dėžes, buitinės technikos pakuotes, kiaušinių dėklus. Venkite pilnai spalvotais dažais padengtų, lakuotų ar plėvele laminuotų kartonų. Nedidelis užrašas ar etiketė nepakenks, tačiau blizgios kosmetikos ar maisto pakuotės turėtų keliauti į rūšiuojamų atliekų konteinerį, o ne į daržą.
Prieš dėdami kartoną ant lysvės, nuimkite visas lipnias juostas, sąvaržas, plastikines etiketes. Dėžes išlankstykite, kad gautumėte plokščius lakštus. Didelius gabalus galite perkirpti į mažesnius, kad lengviau būtų pritaikyti prie lysvės formos.
Kartonas turi būti sausas arba tik lengvai sudrėkintas – pernelyg šlapias bus sunkus ir nepatogus kloti. Patogiausia jį gausiai palaistyti jau paklotą – tuomet jis gerai priglunda prie dirvos ir jo nenupučia vėjas.
Kartono lakštus klokite su 10–15 cm užlaida, kad neliktų tarpų, pro kuriuos išlįstų piktžolės. Paprastai pakanka vieno kartono sluoksnio. Lysvės kraštuose kartoną užlenkite žemyn, kad piktžolės neprasiskverbtų iš šonų. Jei lysvė ribojasi su veja, verta įkalti plastikinį ar metalinį bortelį arba išdėlioti plytas – tai sulaikys besiplečiančią žolę.
Mulčiavimas sluoksnis po sluoksnio
No-dig lysvės įrengimas nereikalauja sudėtingų darbų. Pakanka laikytis paprasto veiksmų plano:
- Pirmiausia nuo lysvės pašalinkite stambias augalų liekanas. Smulkias, jei jos sveikos, galite palikti. Jei lysvę įrengiate ant vejos, žolę nupjaukite trumpai, tačiau jos nesurinkite – ji taps papildomu organiniu sluoksniu.
- Ant paruošto pagrindo klokite kartoną. Jį gausiai palaistykite – vanduo prispaus kartoną prie žemės ir paspartins irimą. Ant šlapio kartono berkite lapus 15–20 cm storio sluoksniu. Laikui bėgant lapai susės, todėl medžiagos negailėkite. Vienam kvadratiniam metrui prireiks maždaug 2–3 pilnų maišų lapų.
- Ant lapų galite užpilti ploną sluoksnį komposto arba daržo žemės – tai apsaugos mulčią nuo išpūtimo vėjo. Taip pat galite lapus prispausti šakomis ar lentomis.
- Visą konstrukciją palikite per žiemą be papildomos priežiūros. Sniegas ir lietus padarys savo, o sliekai ir naudingi mikroorganizmai pradės skaidyti medžiagą iš apačios. Net jeigu žiema bus besniegė, lapų sluoksnis vis tiek sulaikys drėgmę dirvoje.
Mulčiavimo lapais ir kartonu rezultatai bus matomi pavasarį
Po žiemos lysvė atrodys visiškai kitaip. Storas lapų sluoksnis suplonės iki kelių centimetrų tamsaus, drėgno mulčio. Kartonas bus iš dalies arba visiškai suiręs – tai priklausys nuo jo storio ir žiemos drėgmės. Švelniomis, drėgnomis žiemomis irimas vyksta greičiau, šaltomis ir sausomis – lėčiau.
Po mulčiu rasite aiškiai pagerėjusią dirvą. Ji bus puresnė, tamsesnė, su gausybe sliekų išraustų kanalų. Piktžolės, kurios bandė dygti po kartonu, bus baltos, nusilpusios ir jas bus lengva išrauti. Į tokią dirvą galima sodinti daigus nebekasant visos lysvės.
Mulčiavimo lapais ir kartonu poveikį pajusite ne tik dirvos struktūroje. Per visą sezoną pastebėsite mažiau piktžolių, lėtesnį drėgmės išgaravimą ir retesnį laistymo poreikį. Svarbiausia – dirva taps derlingesnė. Visa tai sudarys augalams geresnes augimo sąlygas, o tai atsispindės stipriu, sveiku jų augimu ir gausiu derliumi ateinančiame sezone.
