Bulvės – tai vienas iš dažniausių ir mėgstamiausių augalų mūsų soduose, tačiau po jų derliaus surinkimo būtina pasirūpinti dirvos atnaujinimu. Bulvės intensyviai išnaudoja dirvožemio maistines medžiagas, todėl svarbu imtis tam tikrų priemonių, kad grąžintume žemę į sveiką būklę ir pasiruoštume kitam sezonui. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius žingsnius, kaip atkurti dirvą po bulvių.
Dirvos po bulvių pagerinimas naudojant smėlį ir organines trąšas
Pradėkime nuo dirvos struktūros. Jei jūsų dirvožemis yra sunkus ir prastai pralaidus vandeniui, rekomenduojama į jį pridėti smėlio, kad pagerintume aeraciją ir drenažą. Tai padės šaknims gauti pakankamai oro ir drėgmės. Pakanka 2-3 kilogramų smėlio vienam kvadratiniam metrui, kad dirvožemis būtų minkštesnis ir palankesnis augalų šaknims.
Be smėlio, labai svarbu naudoti organines trąšas. Tai gali būti kompostas, suiręs mėšlas arba žolės klipai. Organinės trąšos padeda atkurti dirvožemio mikroflorą, praturtina jį humusu ir pagerina bendrą derlingumą, kas ypač svarbu po bulvių, kurios intensyviai naudoja maistines medžiagas.
Dirvos pH reguliavimas ir mineralinės trąšos
Kitas svarbus žingsnis – nustatyti dirvožemio rūgštingumą. Jei dirva per daug rūgšti, tai galima koreguoti naudojant dolomito miltus arba kalkes. Šį procesą reikėtų atlikti rudenį, tačiau gali prireikti pakartoti pavasarį, kad išlaikytume subalansuotą pH lygį.
Be to, rudenį labai svarbu atlikti tręšimą kalio ir fosforo trąšomis, nes šios medžiagos yra būtinos dirvos atkūrimui po bulvių auginimo. Bulvės išnaudoja šiuos elementus labai intensyviai, todėl jų trūkumas gali paveikti kitų metų derlių. Rekomenduojama naudoti superfosfatą – apie 60 g vienam kvadratiniam metrui, ir kalio magnį – apie 30 g tokio paties ploto.
Sodinimo rotacija ir žaliųjų trąšų auginimas
Labai svarbus ir ilgalaikis dirvožemio atkūrimo metodas – sodinimo rotacija. Ši praktika padeda išvengti tam tikrų maistinių medžiagų išnaudojimo ir apsaugo nuo kenkėjų bei ligų kaupimosi. Po bulvių rekomenduojama 2–3 metus vengti sodinti kitus naktšaknius augalus, tokius kaip pomidorai, paprikos ar baklažanai. Geriausia šiose vietose auginti ankštinius augalus (žirnius, pupas), kurie natūraliai praturtina dirvą azotu, arba grūdinius augalus, šakniavaisius (morkas, burokėlius) bei kopūstines daržoves.
Žaliosios trąšos, tokios kaip garstyčios, facelija arba lupina, taip pat puikiai pagerina dirvožemio struktūrą ir prideda vertingų organinių medžiagų.
Dirvos atnaujinimas po bulvių auginimo yra būtinas norint užtikrinti gerą derlių kitais metais. Smėlio, organinių trąšų, pH reguliavimo ir sodinimo rotacijos derinys padės atkurti dirvos derlingumą ir apsaugoti ją nuo ligų bei kenkėjų. Tinkamai pasirūpinus dirvožemiu, bulvės ir kiti augalai galės augti sveikai ir duoti gausų derlių.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
