Tokie augalai kaip jurginai, kanos ar kardeliai kilę iš šiltesnio klimato, todėl jų bulvės ir šakniastiebiai blogai pakelia didelius šalčius. Palikti dirvoje jie dažniausiai peršąla ir pradeda pūti. Kasimas žiemai – vienintelis patikimas būdas juos apsaugoti ir džiaugtis tais pačiais augalais kitais metais.
Jeigu bulves ir šakniastiebius per žiemą laikysite tinkamomis sąlygomis, pavasarį turėsite paruoštą sodinamąją medžiagą, o ne išdžiūvusius likučius ar suminkštėjusius, supelijusius fragmentus. Taip nebereikia kasmet pirkti naujų jurginų ar kardelių – naudojatės jau turimais augalais. Be to, tai puiki galimybė pamažu plėsti kolekciją – sveikas bulves lengva dalyti ir dauginti.
Reikia atsiminti, kad bulvės ir šakniastiebiai žiemą laikomi kelis mėnesius. Sąlygos rūsyje ar garaže keičiasi priklausomai nuo oro, tad vien kasimo neužtenka – būtina ir reguliari patikra žiemos metu.
Bulvių ir šakniastiebių laikymas per žiemą
Svarbiausia – tinkamai paruošti augalus žiemojimui. Po pirmųjų šalnų iškaskite jurginus, kanas ir kardelius iš dirvos, nupjaukite stiebus, palikdami tik trumpus jų galiukus. Bulves ir šakniastiebius atsargiai nuvalykite nuo žemių, tačiau jų neplaukite vandeniu – per didelė drėgmė skatina puvimą.
Laikymui geriausia naudoti dėžes, o užpildymui – lengvai drėgną smėlį, pjuvenas, sausą durpę arba šių medžiagų mišinį. Kiekvieną bulvių ir šakniastiebių sluoksnį atskirkite biria medžiaga, kad jie nesiliestų tarpusavyje. Tokios laikymo taisyklės ypač tinka jautriems kardeliams ir jurginams.
Patalpa laikymui turėtų būti:
- vėsi, bet ne šalta (apie 4–8 °C);
- gerai vėdinama, bet be skersvėjų;
- tamsi arba silpnai apšviesta.
Per aukšta temperatūra skatina išdžiūvimą, per žema – audinių pašalimą. Nepakankama ventiliacija sudaro sąlygas plisti pelėsiui.
Reguliari bulvių ir šakniastiebių kontrolė žiemą – kaip dažnai ir į ką atkreipti dėmesį?
Reguliari bulvių ir šakniastiebių apžiūra žiemą leidžia laiku pastebėti pirmuosius pelėsio židinius ar perdžiūvimo požymius – dar prieš jiems išplintant po visą dėžę.
Praktiškai pakanka, jei per pirmąsias savaites po sudėjimo į dėžes tikrinsite kas dvi savaites, o nuo sausio iki kovo apžiūrą atliksite maždaug kartą per mėnesį.
Apžiūros metu:
- patikrinkite, ar ant bulvių paviršiaus neatsirado baltų, pilkšvų ar žalsvų apnašų;
- švelniai suspauskite keletą bulvių – jos turi būti standžios, nei minkštos lyg kempinė, nei kietos lyg akmuo;
- įvertinkite užpildo drėgmę – jis neturi būti nei šlapias, nei visiškai sausas.
Kaip reaguoti į pelėsį ant bulvių ir šakniastiebių?
Pastebėjus pelėsio apnašas, dėmes ar minkštas, šlapias vietas ant bulvių ar šakniastiebių, reikia veikti nedelsiant. Kaip elgtis su pelėsiu, kad pavyktų išsaugoti kuo daugiau sodinamosios medžiagos?
- Atskirkite pažeistus egzempliorius. Iš karto išimkite įtartinas bulves ir šakniastiebius iš dėžės, kad jie neliestų sveikų. Dalis dar gali būti išgelbėta, kitas teks išmesti.
- Įvertinkite bulvės būklę. Jei pelėsis tik paviršiuje, o po juo esantys audiniai kieti, galima bandyti gelbėti. Jeigu bulvė minkšta, slidžiai šlapia, skleidžia stiprų nemalonų kvapą – geriau ją išmesti visą.
- Iškirpkite pažeistas vietas. Kietas, bet užkrėstas dalis nupjaukite švariu, aštriu peiliu iki sveiko audinio. Pjūvio vietą galima pabarstyti aktyvuotos anglies arba cinamono milteliais. Apvalytą bulvę pravartu palaikyti 1–2 dienas sausame, vėsiame kambaryje, kad pjūvis apdžiūtų.
- Pagerinkite laikymo sąlygas. Jei pelėsis pasirodė ant kelių bulvių, tai ženklas, kad laikymui skirta vieta per drėgna. Pakeiskite dalį užpildo į sausesnį ir pasirūpinkite geresne ventiliacija.
Kaip reaguoti į pelėsį, visada sprendžiama pagal problemos mastą. Kartais geriau paaukoti vieną bulvę, nei rizikuoti užkrėsti visą kolekciją. Kaip elgtis su žiemotusiais gėlių gumbais pavasarį? Nuotr. soe10/123RF.com
Ką daryti, jei bulvės ir šakniastiebiai yra perdžiūvę?
Kita kraštutinė problema laikant bulves ir šakniastiebius – per didelis išdžiūvimas. Taip dažniausiai nutinka per šiltame rūsyje arba naudojant atviras, labai laidžias dėžes. Ar dar įmanoma išgelbėti tokius augalus?
Pirmiausia įvertinkite išdžiūvimo laipsnį. Jei bulvė labai lengva, smarkiai susiraukšlėjusi ir kieta kaip akmuo, jos išgelbėti nepavyks. Tačiau jeigu ji tik šiek tiek susiraukšlėjusi, bet vis dar elastinga, galima pabandyti ją atgaivinti:
- 1–2 dienoms perkelkite dėžę su bulvėmis į šiek tiek vėsesnę, bet drėgnesnę patalpą;
- užpildą galite labai lengvai apipurkšti vandeniu, saugodami, kad jis netaptų šlapias;
- pagerėjus bulvių būklei, grįžkite prie įprastų laikymo sąlygų.
Ką daryti, jei bulvės ir šakniastiebiai išsausėję ir nesate tikri, ar jie dar gyvybingi? Dalis jų vis tiek verta pavasarį pasodinti į vazonus. Jei po kelių savaičių nepasirodys nė vienas ūglis, tik tada laikykite juos galutinai prarastais.
Kaip elgtis po žiemos – sodinimas, dirvožemis ir bulvių bei šakniastiebių priežiūra
Kai praeina šalnos, galima pradėti ruošti jurginus, kanas ir kardelius naujam sezonui. Šiame etape jau aiškiai matyti, ar bulves bei šakniastiebius pavyko sėkmingai peržiemoti.
- Sodinimas. Pirmiausia pašalinkite likusius pažeistus fragmentus. Jurginų bulvės į dirvą sodinamos paprastai gegužę, kai žemė pakankamai įšyla. Kardeliai gali būti sodinami kiek anksčiau – balandį. Tarp augalų palikite maždaug 25–40 cm atstumus, priklausomai nuo veislės ir augimo stiprumo.
- Dirvožemis. Šie augalai mėgsta derlingą, laidų, kompostu praturtintą dirvožemį. Sunkiose, molingose vietose verta įmaišyti smėlio ar smulkaus žvyro, kad vanduo neužsistovėtų ties bulvėmis.
- Vieta. Geriausiai tinka saulėta, nuo stipraus vėjo apsaugota vieta. Pusiau pavėsyje kardeliai ir jurginai žydės silpniau.
- Laistymas. Pasodinus laistykite saikingai – taip, kad žemė būtų drėgna, bet ne šlapia. Prasidėjus intensyviam augimui, ypač karštomis dienomis, vandens kiekį galima padidinti.
- Tręšimas. Pradžioje pakanka į dirvą įmaišyto komposto. Sezono metu kas 3–4 savaites galima naudoti kompleksines trąšas žydintiems augalams, laikantis gamintojo rekomendacijų.
