Gėlių kvapas skirtas tam, kad pritrauktų augalus apdulkinti padedančius vabzdžius. Dauguma rūšių vilioja juos būdingais, „gėliškais“ aromatais, tačiau kai kurie augalai išskiria tokias chemines medžiagas, kurias mes siejame su šokoladu, vanile ar medumi. Tai tos pačios ar labai panašios medžiagos, kokias naudoja maisto pramonė.
Kokius augalus verta pasirinkti, jei sode norite mėgautis saldžiais kvapais?
Kosmeja, kvepianti šokoladu
Šokoladinė kosmeja – daugiametis augalas, kurio žiedai kvepia šokoladu su vanilės nata. Kvapas ryškiausiai juntamas šiltomis, saulėtomis dienomis ir vakarais – pakanka priartinti nosį prie žiedų, kad pasklistų karšto kakavos primenantis aromatas. Tamsiai bordo, beveik rudos spalvos apie 5 cm skersmens žiedlapiai atrodo taip pat viliojančiai, kaip ir kvepia.
Augalas užauga iki 50–70 cm aukščio ir žydi nuo liepos iki rugsėjo. Po žeme formuoja stiebagumbius, panašius į jurginų. Gėlynuose ypač gražiai dera su augalais, turinčiais šviesiai žalius ar gelsvus lapus, nes šie kontrastuoja su tamsiais, aksominiais žiedlapiais. Kosmeja tinka ir kaip originali skintų gėlių rūšis – vazone žiedai laikosi apie savaitę.
Peruvinis heliotropas
Peruvinis heliotropas – vienas kvapniausių sodo augalų. Jo violetiniai žiedai, susitelkę tankiuose skėčiuose, skleidžia vanilės kvapą su ryškia migdolų ir marcipano nata. Aromatas sustiprėja vidurdienį ir vakarėjant.
Ši rūšis kilusi iš Peru ir Ekvadoro, kur auga kaip daugiametis puskrūmis. Žydi nuo birželio iki spalio, o žiedynai bręsdami keičia spalvą – iš šviesiai violetinės virsta sodria tamsiai mėlyna.
Heliotropą galima auginti vazonuose terasose ir balkonuose – jo kvapas padeda atbaidyti uodus ir mašalus. Įdomesnės veislės – ‘Marina’ su tamsiai violetiniais žiedais ir ‘Cherry Pie’, kvepianti vyšnių pyragu su vanile.
Smiltyninė ir uolinė smilgė
Smagliczka – tai augalas, kvepiantis medumi. Aromatas toks intensyvus, kad pritraukia bites iš plačios apylinkės. Dažniausiai auginamos dvi rūšys: smiltyninė smagliczka ir uolinė smagliczka. Abi formuoja tankias pagalvėles, nusagstytas šimtais smulkių žiedelių.
Smiltyninė smagliczka kilusi iš Viduržemio jūros pakrančių, kur auga smėlio paplūdimiuose ir uolėtose atodangose. Smulkūs balti, violetiniai arba rožiniai žiedai tokie gausūs, kad beveik visiškai uždengia lapus. Ji žydi nuo gegužės iki pirmųjų šalnų, sudarydama kvapnius, vos 10–20 cm aukščio kilimus. Uolinė smagliczka paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje – jos ryškiai geltoni žiedynai pagyvina pavasarinius sodus nuo balandžio iki gegužės.
Smiltyninės smagliczkos aromatas kinta dienos eigoje – ryte jis švelnesnis, o popiet tampa stipresnis ir labiau meduotas. Abi rūšys itin vertinamos bitininkų kaip ankstyvas ir vėlyvas nektaro šaltinis.
Maciejka – vakare pražystanti kvapioji lewkonia
Maciejka, dar vadinama ilgaplake levkonija, – vienmetis, išvaizda kuklus, bet savo aromatu užburiantis augalas. Jo kvapas saldokas, su vanilės ir prieskonių natomis – daugeliui primena nerūpestingus vasaros vakarus močiutės sode.
Maciejkos išskirtinumas tas, kad jos žiedai prasiskleidžia tik sutemus ir tuomet pradeda intensyviai kvepėti. Dieną jie užsivėrę ir neryškūs – blyškūs, smulkūs, beveik nepastebimi tarp kitų augalų. Maciejkų žiedus apdulkinančios yra kandys, kurias vilioja būtent naktinis kvapas.
Augalas kilęs iš Pietų Europos ir Vakarų Azijos. Žydi nuo birželio iki rugsėjo, užauga iki 30–40 cm aukščio. Anksčiau maciejką sodindavo po miegamųjų langais, tikėdami, kad jos kvapas užtikrina ramius sapnus ir saugo nuo piktų dvasių. Šiandien žinoma, kad aromatas iš tiesų ramina ir atpalaiduoja, be to, padeda atbaidyti uodu
Netipinio kvapo augalai patyrusiems sodininkams
Jei ieškote kažko išties išskirtinio, verta išbandyti retesnius, mūsų soduose dar mažiau paplitusius augalus.
Grujecznikas – „meduolinis“ japoniškas medis
Japoniškasis grujecznikas dažnai vadinamas „meduoliniu medžiu“. Ši rūšis kilusi iš Japonijos ir Kinijos. Rudenį, kai širdies formos lapai nusidažo geltonai ir raudonai, jie pradeda skleisti meduolių, karamelės ir cukraus vatos kvapą – ypač stiprų po lietaus. Lietuvos klimato sąlygomis medis užauga iki 5–12 m aukščio ir gerai žiemoja.
Berlandiera – „šokoladinis“ žiedas
Berlandiera, dar vadinama „šokoladiniu žiedu“, – daugiametis augalas iš Šiaurės Amerikos. Geltoni žiedai su rudu žalsvu viduriuku kvepia karčiu šokoladu, labiausiai anksti ryte. Įdienojus ir temperatūrai pakilus, žiedlapiai susiskleidžia. Nukritus žiedlapiams, lieka žalios „lėkštutės“, dėl kurių berlandiera dar vadinama „žaliomis akimis“.
Cefalofora – „guminukų“ kvapo augalas
Cefalofora kilusi iš Čilės. Jos rutuliški, auksiniai žiedynai kvepia vaisiniais guminukais – tereikia žiedus švelniai sutrinti tarp pirštų. Čilėje šis augalas tradiciškai naudojamas kaip priemonė nuo karščiavimo ir virškinimui gerinti. Cefalofora – vienmetė rūšis, nesudėtinga auginti iš sėklų.
