Lauro lapai skleidžia malonų aromatą ir jiems dažnai priskiriamas antibakterinis poveikis. Dėl šių savybių juos galima panaudoti skalbiant. Ypač jie praverčia skalbiant kiek nusidėvėjusius ar labai dažnai naudojamus audinius, pavyzdžiui, rankšluosčius. Lauro lapai papildomai juos atgaivina ir suteikia malonų kvapą.
Naudojimas itin paprastas: užtenka įdėti kelis lauro lapus į skalbinių maišelį ir kartu su drabužiais įmesti į skalbyklės būgną. Tuomet įjunkite įprastą skalbimo programą, pritaikytą konkrečiai audinių rūšiai. Skalbiant lauro lapai pamažu išskirs švelnų, natūralų aromatą.
Šį būdą verta išbandyti ir skalbiant sportinius drabužius, kurie po intensyvių treniruočių dažnai nemaloniai kvepia. Vis dėlto reikia prisiminti, kad triukas su lauro lapais jokiu būdu nepakeičia įprastų skalbimo priemonių. Būtent skalbikliai geriausiai pašalina nešvarumus ir riboja bakterijų dauginimąsi, o būtent jos dažniausiai ir sukelia nemalonų skalbinių kvapą.
Kiti lauro lapų panaudojimo būdai namuose
Lauro lapai ne tik pagardina patiekalus ir pagerina skalbinių kvapą – juos galima panaudoti ir keliais kitais praktiškais būdais. Dažniausiai minimos dvi pagrindinės šio prieskonio paskirtys buityje:
- Naturalaus kvapo gaiviklis dulkių siurbliui – kartais iš siurblio ima sklisti nemalonus kvapas. Priežasčių gali būti įvairių, tačiau viena dažniausių – perpildytas maišelis. Tokiu atveju jį reikia ištuštinti, o į vidų įdėti nedidelį jutą ar kitą kvėpuojantį maišelį, pripildytą lauro lapų. Siurbiant iš prietaiso sklis lengvas, bet malonus aromatas.
- Kenkėjų atbaidymo priemonė – dėl intensyvaus kvapo lauro lapai gali atbaidyti kai kuriuos vabzdžius, pavyzdžiui, skruzdėles, žygius (sidabrinius žuveliukus) ar uodus. Dažnai pabrėžiama, kad ir pelėms šis aromatas nepatinka. Pakanka išdėlioti sausus lapus tose vietose, kur dažnai slepiasi kenkėjai: plyšiuose prie langų ir durų rėmų, sandėliuke ar spintelėse. Kad metodas būtų veiksmingas, lapus reikia reguliariai keisti naujais.
Kai kurie žmonės lauro lapus naudoja ir kaip natūralų oro gaiviklį – juos deda ant radiatoriaus arba ruošia aromatingą nuovirą. Tokiu atveju kvapas būna švelnus ir natūralus. Šio metodo veiksmingumas priklauso nuo patalpos dydžio, oro cirkuliacijos ir temperatūros.
Internetiniuose portaluose galima rasti ir patarimų, kad lauro lapai galėtų padėti kovoti su pleiskanomis, nors patikimų mokslinių įrodymų trūksta. Siūloma lapus užvirti vandenyje, nuovirą atvėsinti ir naudoti kaip plaukų skalavimo priemonę.
Šio metodo šalininkai remiasi tariamomis antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis lauro lapų savybėmis. Vis dėlto reikėtų būti itin atsargiems – tokie namuose gaminami mišiniai gali sudirginti galvos odą ar pabloginti plaukų būklę. Prieš naudojant būtina atlikti jautrumo testą ant nedidelio odos ploto, o jeigu turite alergijų ar itin jautrią odą, šio būdo geriau visai atsisakyti.
Apibendrinant galima teigti, kad lauro lapai namuose yra labai naudingi visų pirma dėl savo kvapo. Juos galima dėti į skalbinius, naudoti dulkių siurblyje ar laikyti sandėliuke, kad atbaidytų vabzdžius. Tokie buitiniai lauro lapų panaudojimo būdai paprastai yra saugūs, tačiau bandant naudoti lapus kaip nuovirą, pavyzdžiui, priemonę nuo pleiskanų, būtina elgtis atsargiai, kad nesudirgintumėte odos ir nepažeistumėte plaukų.
