Pušies puošimas – viena gražiausių Kalėdų tradicijų. Ji simbolizuoja gyvybę ir atgimimą, o taip pat amžiną gėrio ir blogio kovą. Šis paprotys į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos XVIII–XIX amžių sandūroje, tačiau plačiau paplito tik tarpukariu.
Nors šiandien daugeliui sunku įsivaizduoti Kalėdas be eglutės, neretam kyla klausimas: kada ją dera puošti? Ar galima tai daryti jau pačioje gruodžio pradžioje ir ką apie tai sako Bažnyčia?
Istoriškai pušis ar eglė namuose buvo siejama su viltimi ir nenykstančia gyvybe – žaliuojantis medis vidury žiemos primindavo apie artėjantį pavasarį ir naują pradžią. Laikui bėgant žaliaskarė tapo neatsiejamu Kalėdų simboliu, o jos puošimas – svarbia šeimos švente ir progai susiburti.
Kada dažniausiai puošiama eglutė?
Šiandien dalis žmonių eglutę puošia labai anksti, vos prasidėjus gruodžiui, kiti laikosi tradicinio laiko – artimiausių dienų prieš Kalėdas. Įprasta manyti, kad eglutė turėtų atsirasti namuose per Kūčias ar kelios dienos iki šios šventės, nes taip labiau išlaikomas laukimo ir adventinio susikaupimo pobūdis.
Katalikų Bažnyčia neturi griežtos, visiems privalomos taisyklės, kurią dieną tiksliai reikia puošti eglutę. Vis dėlto pabrėžiama, kad adventas yra laukimo, atgailos ir dvasinio pasiruošimo laikas, todėl rekomenduojama nesusitelkti vien į išorinį, dekoratyvų švenčių aspektą per anksti.
Dažniausiai pabrėžiama tokia tvarka:
- Advento laikotarpis – rimtesnio nusiteikimo, dvasinio apsivalymo metas, kai pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas maldai, susikaupimui, geriems darbams;
- Kelios dienos iki Kalėdų arba Kūčios – tinkamiausias laikas papuošti eglutę, kad jos grožis ir šventiška nuotaika lydėtų per Kalėdų šventes;
- Kalėdų laikotarpis tradiciškai tęsiasi iki Trijų karalių (sausio 6 d.) arba net iki Grabnyčių (vasario 2 d.), todėl eglutę namuose galima laikyti gerokai ilgiau nei tik per pačias Kalėdas.
Apibendrinant, Bažnyčia skatina eglutę puošti taip, kad tai atspindėtų tikrąją Kalėdų prasmę: Kristaus gimimo džiaugsmą, o ne vien išorinį šventinį blizgesį. Todėl rekomenduojama neskubėti ir medį pasipuošti tada, kai artėja pati šventė, išlaikant advento rimties dvasią.
