Pastatuose su natūralia (gravitacine) vėdinimo sistema teisinga oro cirkuliacija yra pagrindinė saugumo sąlyga. Panaudotas oras iš virtuvės, vonios ir tualeto turi būti nuolat ištraukiamas vertikaliais kanalais, einančiais kamine arba atskiruose šachtuose, ir išmetamas virš stogo.
Viename kaminų bloke dažnai įrengiami keli nepriklausomi kanalai: dūmų kanalas nuo židinio, dūmtraukis nuo katilo ir vėdinimo kanalai nuo ištraukimo grotelių. Kiekvienas jų veikia tinkamai tik tada, kai yra užtikrinamas slėgių ir temperatūrų skirtumas bei pakankamas oro pritekėjimas iš lauko. Kai šios sąlygos nebesilaikomos, ištraukimo kanalas gali pakeisti srauto kryptį, ypač esant stipriam vėjui ar staigiems orų pokyčiams.
Pasekmės neapsiriboja rasojančiais langais ir nemaloniais kvapais po gaminimo. Atsigręžusi trauka gali į patalpas stumti orą iš šachto, o kartu su juo – teršalus ir dūmus, kartais ir iš kitų butų, jei šachtos yra bendros.
Kraštutiniais atvejais didėja apsinuodijimo smalkėmis (anglies monoksidu) rizika. Tai bekvapis, nejuntamas dujas, kurios sukelia būdingus simptomus – galvos skausmą, pykinimą, silpnumą, o esant didesnėms koncentracijoms gali baigtis sąmonės netekimu ir mirtimi.
Priešgaisrinės apsaugos tarnybų statistika 2024–2025 m. šildymo sezonu rodo problemos mastą: užfiksuota daugiau kaip 2,5 tūkst. iškvietimų dėl anglies monoksido, per kuriuos nukentėjo per tūkstantį žmonių, o kelios dešimtys atvejų baigėsi mirtimi.
Vėdinimo trauką verta tikrinti net ir tada, kai krosnis, katilas ar židinys, atrodytų, veikia be matomų gedimų. Laikui bėgant vėdinimo ir dūmtraukio kanalai natūraliai dėvisi: ant sienelių kaupiasi dulkės ir riebalai, atsiranda drėgmė, siaurinanti skerspjūvį, o smulkūs įtrūkimai gali trikdyti pastovų oro srautą.
Neretai problemos šaltinis – pati ištraukimo grotelė: per tanki, užteršta arba sumontuota taip, kad riboja oro pratekėjimą. Tokiu atveju net ir techniškai tvarkingas kanalas dirba prastai. Dėl šių priežasčių teisės aktai, tarp jų ir statybos techniniai reikalavimai, įpareigoja savininkus ir valdytojus reguliariai tikrinti kaminų ir vėdinimo kanalų būklę.
Kaip pačiam patikrinti vėdinimo trauką?
Paprasčiausias būdas nereikalauja jokių specialių priemonių, tik tvirto popieriaus lapo ir priėjimo prie ištraukimo grotelių virtuvėje, vonioje ar tualete. Pridėtas plokščiai lapas turi aiškiai „prisiurbti“ prie grotelių ir laikytis be prilaikymo – tai ženklas, kad panaudotas oras veiksmingai ištraukiamas į kanalą.
Vis dėlto rezultatus visada reikia vertinti atsižvelgiant į viso būsto sąlygas. Esant sandariai uždarytiems langams ir durims, reakcijos nebuvimas dar nereiškia kanalo gedimo – gali tiesiog trūkti šviežio oro pritekėjimo. Todėl bandymą verta atlikti du kartus: kartą pravėrus langą ir kartą jį uždarius.
Antras būdas – stebėti oro srautą pagal liepsnos kryptį. Šis metodas reikalauja daugiau atsargumo. Prie grotelių priartinta uždegta žvakė ar degtukas greitai parodo srauto kryptį: esant tvarkingai traukai, liepsna aiškiai palinksta į vėdinimo angą. Jei ji tik virpa, tiesiasi į viršų arba kryptingai linksta į patalpą, dažniausiai tai reiškia silpną ar nestabilią trauką, kuri gali lemti dūmų grįžimą į vidų.
Svarbi ir stebėjimų pasikartojimo tendencija. Jei keli bandymai, atlikti skirtingu dienos metu, duoda tą patį nerimą keliantį rezultatą, didėja realaus pavojaus tikimybė ir mažėja šansas, kad priežastis – vien trumpalaikiai vėjo ar oro pokyčiai. Kaminų specialistai per profilaktines apžiūras nuolat pabrėžia, kad nerimą keliančių vėdinimo požymių negalima ignoruoti.
Kada kviesti kaminų šluotą?
Ne kiekviena traukos problema iš karto reikalauja specialisto vizito, nes dalis priežasčių slypi pačiame bute ir oro pritekėjimo organizavime. Tipinis pavyzdys – labai sandarūs langai, netinkamai sumontuoti orlaides ar per mažos durų apačios išpjovos vonios kambaryje.
Tokiomis aplinkybėmis dažnai padeda grotelių nuvalymas nuo dulkių ir riebalų, tikrinimas, ar neužkirstas jų skerspjūvis, orlaidžių atidarymas ir patikrinimas, ar tuo pačiu metu neveikia gartraukis ar kitas ventiliatorius, sukeliantis stiprų neigiamą slėgį. Šios priemonės neatstato paties kamino, tačiau dažnai sukuria sąlygas, kuriomis trauka stabilizuojasi ir savadarbių bandymų rezultatai nebesikeičia kiekvieną kartą uždarius duris.
Tačiau pasikartojantis dūmų kvapas, dūmų grįžimas kūrenimo pradžioje ar aprūkusios vėdinimo grotelės – tai signalai, kurių ignoruoti nevalia. Taip pat nerimą kelia situacijos, kai bandymai tomis pačiomis sąlygomis kartais rodo normalią trauką, o kartais – aiškų atvirkštinį srautą. Tokia traukos kaita gali būti netinkamos kanalų konstrukcijos, skirtingo jų ilgio, nesandarumų šachtoje ar sutrikimų kamino išėjimo virš stogo pasekmė. Tokiais atvejais reikalingi matavimai, kurių namų sąlygomis atlikti neįmanoma.
Kaminų šluotą būtina kviesti ir tada, kai problemos priežastis yra už paties buto ribų. Po didesnių modernizavimo darbų, pavyzdžiui, pastato apšiltinimo ar virtuvės ir vonios rekonstrukcijos, pasikeičia viso namo oro apykaitos balansas. Tokiu atveju daug protingiau patikėti vertinimą specialistui, kuris tiksliai nustatys sutrikimų priežastį, nei bandyti savarankiškai atkurti teisingą trauką atliekant atsitiktinius pakeitimus.
