Lapkričio 27 d. Rusijos Baikonūro kosmodrome įvyko rimta avarija, kuri faktiškai sustabdė Rusijos galimybes leisti krovinius ir įgulas į kosmosą.
Neilgai trukus po to, kai misija „Sojuz-MS28“ 09:27:57 UTC (04:27:57 ryto EST; 01:27:57 ryto PST) pakilo iš 31/6 aikštelės Baikonūro starto centre, drono užfiksuotoje vaizdo medžiagoje pasimatė, kad 8U216 mobilus techninės priežiūros modulis guli apverstas liepsnų kanale.
Laimei, pats startas buvo sėkmingas, o laivu skridusi įgula – kosmonautai Sergejus Kud-Sverčkovas ir Sergejus Mikajevas bei NASA astronautas Christopheris Williamsas – po kelių valandų saugiai pasiekė Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
Vis dėlto techninės priežiūros modulio žlugimas reiškia, kad vienintelė Rusijos starto aikštelė, galinti leisti misijas į TKS, šiuo metu yra išjungta iš rikiuotės.
Kodėl kitų kosmodromų nepakanka?
Nors Rusija turi ir daugiau kosmodromų, tokių kaip Plesecko kosmodromas prie Archanielsko (šiaurės Rusija), Vostočnyj kosmodromas Tolimuosiuose Rytuose ar Gagarino starto aikštelė Baikonūre, jie šiuo metu arba negali pasiekti TKS orbitos, arba neturi sertifikuotos galimybės leisti pilotuojamus laivus, arba apskritai negali vykdyti paleidimų.
Dėl to Rusija laikinai negali leisti nei pilotuojamų „Sojuz“, nei krovininių „Progress“ erdvėlaivių į TKS.
„Roskosmos“: misija sėkminga, žala – vertinama
„Roskosmos“ paskelbtame pranešime per „Telegram“ pripažino įvykusią avariją, bet pabrėžė, kad pati misija pavyko:
„Kosminė raketa pakilo be incidentų. Erdvėlaivis sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmine stotimi. Įgula yra stotyje, jos sveikatos būklė gera. Starto aikštelė buvo apžiūrėta, kaip daroma prieš kiekvieną raketos paleidimą.
Buvo užfiksuoti kelių starto aikštelės elementų pažeidimai. Po paleidimų pažeidimų gali atsirasti, todėl tokios apžiūros yra privalomos visame pasaulyje. Šiuo metu vertinama starto aikštelės būklė. Visi reikalingi atsarginiai komponentai remontui yra prieinami, žala bus suremontuota artimiausiu metu.“
Kas yra 8U216 techninės priežiūros modulis?
8U216 – tai mobilus metalinis techninės priežiūros modulis, sveriantis daugiau kaip 130 tonų, kuris išstumiamas po starto aikštele starto paruošimo metu. Jame atliekamos variklių apžiūros, nuimami apsauginiai dangteliai, montuojami vadinamieji „degtukai“ – pirotechniniai įtaisai.
Ši konstrukcija pagaminta dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje, o panašūs moduliai ir šiandien naudojami kituose „Sojuz“ starto kompleksuose Rusijoje. Pagal starto komandos ataskaitą, priešstartiniai darbai vyko be trikdžių, o modulis po jų buvo grąžintas į jam skirtą nišą.
Kaip įvyko avarija?
Po starto atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad raketos paleidimas sukėlė slėgio skirtumą tarp erdvės po starto aikštele ir nišos, kurioje laikomas techninės priežiūros modulis. Dėl to modulis buvo ištrauktas iš savo vietos ir nublokštas į liepsnų kanalą, esantį maždaug 20 metrų žemiau.
Apžiūros taip pat parodė, kad modulis galėjo būti netinkamai užfiksuotas arba sugedo jį laikę užraktai. Kai kurie ekspertai teigia, kad pažeidimai per dideli, kad būtų galima modulį suremontuoti – jį reikės pakeisti nauju arba atstatyti iš esmės.
„Roskosmos“ nurodo, kad būtinos dalys Rusijoje yra prieinamos, o „NASASpaceFlight“ remdamasi šaltiniais Rusijos kosmoso pramonėje tai patvirtino.
Kiek laiko 31/6 aikštelė bus išjungta?
Agentūra taip pat svarsto galimybę išmontuoti techninės priežiūros modulį iš Plesecko kosmodromo 43 aikštelės, kur nuo 7-ojo dešimtmečio veikia dvi R7 raketų starto aikštelės. Tačiau kol kas nėra aišku, kada 31 aikštelė vėl bus paruošta darbui – prognozės svyruoja nuo kelių mėnesių iki trejų metų.
Šis terminas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: 1) ar modulį tikrai reikės visiškai pakeisti nauju, ir 2) ar avarijos metu buvo pažeisti kiti starto įrangos komponentai, kuriuos taip pat tektų remontuoti ar keisti.
Vien tik antrajam punktui – išsamiai kitų sistemų apžiūrai – prireiks kelių mėnesių. Be to, „Roskosmos“ po modulio pakeitimo turės atlikti bent vieną bandomąjį, nepilotuojamą startą. Bet kuriuo atveju dalis suplanuotų misijų bus neišvengiamai atidėtos.
Tarp jų – krovininio laivo „Progress MS-33“ startas, planuotas 2025 m. gruodžio 21 d., taip pat gali vėluoti ir kita pilotuojama misija į TKS – „Sojuz MS-29“, numatyta 2026 m. liepos 14 d.
Skrydžių perdislokavimo galimybių beveik nėra
Dėl minėtų kitų kosmodromų apribojimų „Roskosmos“ negali tiesiog perkelti pilotuojamų ar krovinių skrydžių į kitus starto centrus. Todėl agentūrai nelieka kitos išeities, kaip tik pilnai pakeisti ar atstatyti 8U216 modulį ir kol kas atidėti visus pilotuojamus skrydžius į TKS.
Tuo pat metu svarstoma galimybė iš Vostočnyj kosmodromo leisti krovininius „Progress“ laivus, tačiau tam reikėtų atlikti didelius techninius ir infrastruktūros pakeitimus. Iš Kuru kosmodromo (Prancūzijos Gviana) Rusija pilotuojamų skrydžių vykdyti nebegali, nes „Roskosmos“ atšaukė savo personalą iš Europos kosmodromo.
Baikonūro istorija: ši nelaimė – ne didžiausia
Baikonūro kosmodromas per savo istoriją yra patyręs ne vieną sunkią avariją, ir dabartinis incidentas – toli gražu ne pats tragiškiausias. Didžiausia katastrofa laikoma vadinamoji Nedelino katastrofa, įvykusi 1960 m. spalio 24 d. R-16 tarpžemyninės balistinės raketos bandymo metu, kai dėl antrosios pakopos variklių netyčinio užsidegimo raketa sprogo.
Su šiuo incidentu siejama daugiau kaip 54 žuvusiųjų (tiksli statistika buvo nuslėpta kelis dešimtmečius), ir tai iki šiol išlieka daugiausia gyvybių pareikalavusia kosmoso skrydžių istorijos nelaime.
Santraukos kontekstas: sankcijos ir prarastos partnerystės
Nors dabartinė avarija nesukėlė aukų, skrydžių nutrūkimas „Roskosmos“ agentūrai yra itin skausmingas. Nuo 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje Rusija susiduria su tarptautinėmis sankcijomis, kurios smarkiai paveikė ir šalies kosmoso programą.
Agentūra neteko daugybės komercinių paleidimo užsakymų, nutrūko bendros mokslinių prietaisų kūrimo ir techninės paramos programos. Be to, „Roskosmos“ nutraukė arba prarado kelių pelningų tarptautinių projektų partnerystes.
Tarp jų – su ESA vykdytas „ExoMars 2020“ projektas ir planuota bendra su NASA „Venera-D“ misija į Venerą.
„Roskosmos“ taip pat prarado keturių ESA misijų paleidimo paslaugų sutartis: „Galileo M10“ ir „M11“ navigacijos palydovų, kosminio teleskopo „Euclid“ ir „Earth Cloud, Aerosol and Radiation Explorer“ (EarthCARE) palydovo. Iš pradžių šios misijos turėjo būti paleistos „Sojuz“ raketomis, tačiau vėliau jos perkeltos kitiems tarptautiniams tiekėjams.
