Į Saulės sistemą atskriejusi kometa 3I ATLAS vis labiau artėja prie Žemės ir traukia astronomų bei dangaus stebėtojų dėmesį. Tai – tarpžvaigždinis objektas, manoma, kilęs iš kitos žvaigždžių sistemos. Tokie kūnai yra itin reti, todėl kiekvienas naujas jų stebėjimas tampa svarbus mokslui.
Pastaruoju metu užfiksuota, kad kometos aktyvumas didėja: aplink branduolį ryškėja dujų ir dulkių debesys. Naujausiose nuotraukose matyti augantis švytintis apvalkalas (koma) ir besiformuojanti uodega. Tai rodo, kad kometa stipriai reaguoja į artėjimą prie Saulės.
Natūraliai kyla klausimas, kada kometa praskries arčiausiai Žemės ir ar tai gali kelti pavojų. Nors pavadinimas skamba grėsmingai, kosminiai mastai šiuos nuogąstavimus greitai sudėlioja į vietas – svarbiausia suprasti kometos orbitą ir jos elgseną.
Tarpžvaigždinės kometos išskirtinumas
3I ATLAS yra tik trečias iki šiol aptiktas kūnas, atskriejęs iš už mūsų Saulės sistemos ribų. Tai reiškia, kad ji susiformavo visiškai kitokiomis sąlygomis nei įprastos, mūsų sistemoje gimstančios kometos. Dėl šios priežasties jos sudėtis ir struktūra gali suteikti vertingų užuominų apie tolimesnes planetų sistemas ir jų raidą.
Astronomai stebi šį objektą ne tik dėl jo trajektorijos, bet ir dėl galimybės palyginti jį su ankstesniais tarpžvaigždiniais svečiais. Kiekvienas toks praeinantis kūnas papildo supratimą, kaip medžiaga keliauja tarp žvaigždžių ir kokios sąlygos vyrauja kitose planetų sistemose. Net trumpas 3I ATLAS vizitas gali palikti ilgalaikį mokslinį pėdsaką.
Didėjantis aktyvumas: kas vyksta su kometa?
Pasiekus perihelią – tašką, kuriame kometa būna arčiausiai Saulės – 3I ATLAS branduolys buvo stipriai įkaitintas. Tuo metu nuo Saulės ją skyrė apie 203 mln. kilometrų, todėl šilumos poveikis tapo reikšmingas. Dėl to ėmė sparčiai garuoti ledo sluoksniai, o į aplinką išsiveržė dujos ir dulkės.
Intensyvėjant garavimui, aplink branduolį susiformuoja koma – švytintis dujų ir dulkių apvalkalas, o iš jos pradeda ryškėti uodega, nukreipta nuo Saulės. Šis procesas gali būti labai aktyvus, nes šiluma skatina medžiagos skaidymąsi ir dalelių išsisklaidymą į aplinką. Būtent todėl naujausiuose vaizduose matyti ryškesnė ir platesnė kometos uodega.
Artimiausias praskriejimas pro Žemę
Per Saulės sistemą 3I ATLAS lekia daugiau nei 200 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Ji jau praskriejo arčiausiai Marso, o dabar jos kelias veda link mūsų planetos. Artimiausias priartėjimas prie Žemės numatomas gruodžio 19 dieną.
Tą dieną kometa bus maždaug už 270 mln. kilometrų nuo mūsų, vėliau ji tik tols. Šis atstumas beveik du kartus viršija vidutinį Žemės nuotolį nuo Saulės, todėl jokios grėsmės mūsų planetai nėra.
Nors kometos skersmuo siekia apie 5,6 kilometro, vien jos dydžio nepakanka, kad ją būtų galima įžiūrėti plika akimi iš tokio didelio nuotolio. Stebėti 3I ATLAS kometą įmanoma tik pasitelkus galingesnius teleskopus ir specialią stebėjimo įrangą.
Taigi 3I ATLAS tapo išskirtine proga astronomams iš arčiau pažvelgti į tarpžvaigždinį keliautoją, o visuomenei – dar kartą įsitikinti, kokie milžiniški ir kartu apsaugantys yra kosminiai atstumai.
