Joninės arba Rasos šventė – viena seniausių ir svarbiausių lietuviškųjų švenčių, švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 d., žyminti vasaros saulėgrįžą – ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį metų cikle. Šventės ištakos siekia ikikrikščionišką Lietuvą – pagonių laikus, kai šventę dar vadindavo Kupolėmis arba Rasomis. Krikščionybei įsigalėjus, ji tapo šv. Jono Krikštytojo minėjimo diena, tačiau tradicijos išliko nepakitusios.
Astronominė ir kultūrinė prasmė
Pabrėžiaas šventės universalumas – ji yra ne tik lietuvių kultūros dalis, bet ir seniausia įžymioji žmogaus astronominė šventė, analogiška Stounhendžui ar Palangos mediniams stebykloms. Lietuvoje ji įgavo Joninių vardą XVI a., o nuo 2004 m. yra oficiali valstybinė šventė .
Joninės: tradiciniai ritualai ir simboliai
- Laužai ir ugnis: būdavo kūrenami ant kalvų ar laukuose – tikėta, jog ugnis saugo nuo blogio ir dovanoja derlių . Ją perbėgantys jaunuoliai siekė palaimėjimo, sveikatos ir meilės.
- Paparčio žiedo paieškos: kuriam tikima, jog tai – magiškas stebuklas teikiantis laimę ar meilę.
- Vainikų pynimas ir plukdymas: merginos pintas vainikas paleisdavo upėje – kai du vainikai susikimba, tikėta, jog netrukus įvyks vestuvės.
- Rasos magija: rinko rasos vandenį, plauti veidus – tai buvo grožio ir sveikatos ritualas . Rasoje surinkta rasa buvo laikoma gydomąja ir vaisingumą stiprinančia.
- Žolelių rinkimas: per Rasas rinktos vaistažolės – tikėta, kad jų gydomosios savybės pasireiškia stipriausiai šią naktį .
Šventimas šiandien
Dabar Joninės švenčiamos aktyviai ir su kūryba – Kernavės ir Rumšiškių muziejai rengia koncertus, žaidimus, šokius ir laužų ritualus. Miestai, kaip Jonava, vadinasi Jonų ir Janinų sostinėmis, paminėdami ne tik žemdirbių, bet ir vardines šventes. Folkloro entuziastai puoselėja ugnies apeigas, vainikų pynimą ir paparčio žiedo paieškas.
Apibendrindami ši naktį, ją galime vadinti gamtos, jausmų, folkloro ir astronomijos švente. Kaip rašė Vydūnas – tai „laužo šviesos ir bendrosios saulės šviesos puota“. Joninės leidžia sustoti, pajusti ryšį su protėviais, gamta ir draugais – ši šventė išlieka gyva Lietuvoje ne šimtmečius, bet tūkstančius metų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
