Lietuvoje senatvės pensijos dydis ir gavimo sąlygos priklauso ne tik nuo to, kiek žmogus per gyvenimą uždirbo ar kiek įmokų sumokėta į „Sodros“ sistemą.
Ne mažiau svarbus ir sukauptas darbo stažas. Būtent jis lemia, ar žmogui apskritai bus suteikta teisė gauti senatvės pensiją ir kokio dydžio ši pensija bus. Ilgainiui būtent oficialus darbo užmokestis ir darbo trukmė tampa lemiamais veiksniais.
Svarbu suprasti, kad Lietuvoje nuolat kinta tiek pensinis amžius, tiek būtinasis darbo stažas. Šie pokyčiai nėra vien buhalteriniai skaičiai – jie tiesiogiai veikia visus dirbančiuosius, ypač tuos, kuriems pensinis amžius jau artėja.
Pensinio amžiaus ilginimas: kaip keitėsi riba
Nuo 2012 metų Lietuvoje pradėtas nuoseklus pensinio amžiaus ilginimas, o nuo 2018 metų palaipsniui didėja ir reikalaujamas minimalus stažas. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių turi ne tik ilgiau dirbti, bet ir sukaupti daugiau darbo metų, kad galėtų tikėtis visaverčio pensijos dydžio.
Iki 2011 metų pensinis amžius vyrams buvo 62,5 metų, moterims – 60 metų. Vėlesniais metais ši riba pradėta sistemingai didinti: vyrų pensinis amžius kasmet augo po 2 mėnesius, moterų – po 4 mėnesius.
Šis procesas vyksta palaipsniui iki 2026 metų, kai tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius visiškai susilygins ir pasieks 65 metus. Tai reiškia, kad nuo 2026 metų į pensiją galės išeiti visi, gimę 1961 metų kovo 1 dieną ar anksčiau.
Būtinasis stažas: kiek metų reikia dirbti?
Teisę gauti senatvės pensiją lemia ne tik amžius, bet ir būtinasis stažas. Daugelį metų jis siekė 30 metų, tačiau nuo 2018-ųjų šis rodiklis pradėtas nuosekliai didinti – kasmet po pusę metų.
Šiuo metu, 2025 metais, būtinasis darbo stažas, reikalingas senatvės pensijai gauti, sudaro 33,5 metų, o 2026 metais jis dar padidės – iki 34,5 metų. Nuo 2027 metų numatoma galutinė riba – 35 metai.
Būtinasis stažas yra svarbus ne tik įgyjant teisę į pensiją, bet ir tiesiogiai daro įtaką jos dydžiui: kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė gali būti pensijos išmoka.
Kaip skaičiuojama pensija: bendra ir individualioji dalis
Senatvės pensija Lietuvoje susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Būtent bendroji dalis tiesiogiai priklauso nuo žmogaus sukaupto darbo stažo.
Jeigu žmogus yra sukaupęs tiek stažo, kiek tuo metu nustatytas būtinasis stažas, bendra pensijos dalis yra lygi visai bazinei pensijai. 2026 metais bazinė pensija turėtų siekti 327,91 euro.
Jeigu darbo stažas didesnis nei būtinasis, bendroji pensijos dalis didėja proporcingai. Pavyzdžiui, jei asmuo turi 40 metų stažo, o būtinasis stažas tuo metu yra 34,5 metų, jo bendroji pensijos dalis galėtų siekti apie 380 eurų.
Kas pasikeitė trumpesnį stažą turintiems žmonėms?
Iki 2022 metų galiojo tvarka, pagal kurią, jeigu žmogaus stažas buvo mažesnis nei būtinasis, bet didesnis nei minimalus (15 metų), pensijos bendroji dalis būdavo mažinama proporcingai turimam stažui.
Dabar taikomas kitoks principas. Net ir tie asmenys, kurių stažas mažesnis nei būtinasis, tačiau ne trumpesnis nei 15 metų, gauna visą bazinę pensiją. Kitaip tariant, tiek Jonas, sukaupęs 15 metų stažo, tiek Ona, turinti 34 metų stažą, gaus vienodą bendrąją pensijos dalį – 327,91 euro.
Šis sprendimas priimtas siekiant sumažinti nelygybę ir užtikrinti bent minimalų finansinį saugumą žmonėms, kurie dirbo trumpiau ar dėl įvairių priežasčių negalėjo sukaupti ilgo darbo stažo.
Išankstinė senatvės pensija: kada ja galima pasinaudoti?
Pensinio amžiaus ir stažo sąsaja svarbi ir norint pasinaudoti išankstinės pensijos galimybe. Išankstinė senatvės pensija Lietuvoje gali būti skiriama asmeniui, kuriam iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
Tačiau būtina atitikti ir kelias svarbias sąlygas:
- turėti visą tuo metu galiojantį būtinojo stažo dydį;
- negauti kitų socialinio draudimo ar valstybinių pensijų;
- neturėti darbinių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.
Pasinaudojus išankstine pensija, išmokos dydis apskaičiuojamas kitaip – tiek bendroji, tiek individualioji pensijos dalis mažinama 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki tikrojo pensinio amžiaus.
Tai reiškia, kad jei žmogus į pensiją išeina lygiai 5 metais anksčiau, jo pensija bus sumažinta 19,2 proc. ir toks mažinimas paprastai lieka visam laikui.
Išimtys išankstinės pensijos gavėjams
Yra ir tam tikrų išimčių. Jei žmogus išankstinę pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas buvo ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai (arba ne mažesnis kaip 41 metai nuo 2026 metų), vėliau jo pensijos dydis nebemažinamas – ji tampa tokia, kokia būtų skirta sulaukus įprasto pensinio amžiaus.
Kodėl svarbu planuoti iš anksto?
Šie pokyčiai ir skaičiai rodo, kaip svarbu laiku planuoti savo profesinę karjerą, stebėti sukauptą darbo stažą ir domėtis galiojančiais teisės aktais.
Nors pensija dažnam atrodo tolima tema, šiandien priimami sprendimai gali lemti visą būsimo finansinio stabilumo lygį. Kuo geriau suprasite pensijų sistemą ir jos reikalavimus, tuo užtikrinčiau jausitės planuodami savo gyvenimą po aktyvios darbo veiklos.
