Priešistorinis paukštis, gyvenęs ir žuvęs prieš 120 milijonų metų, paleontologams pateikė netikėtą medicininę mįslę.
Analizuodami jo suakmenėjusius palaikus, mokslininkai aptiko daugiau kaip 800 mažyčių akmenukų, susitelkusių paukščio gerklėje. Manoma, kad būtent ši akmenų sankaupa ir buvo tiesioginė jo mirties priežastis. Tačiau kodėl žvirblio dydžio paukštis iš viso juos prarijo?
Neįprasta akmenų masė paukščio stemplėje
Šis atradimas kelia daug klausimų apie priešistorinių paukščių mitybą, elgseną ir fiziologiją, ypač todėl, kad naujai aprašytojo Chromeornis funkyi stemplėje rasta akmenukų sankaupa neturi analogo tarp šiuolaikinių paukščių.
„Labai reta, kad fosilijų įraše galėtume gana tiksliai pasakyti, nuo ko žuvo konkretus individas“, – sako Čikagos Lauko muziejaus paleontologė Jingmai O’Connor.
„Nors nežinome, kodėl šis paukštis prarijo tiek daug akmenų, esu beveik tikra, kad bandymas išvemti šią masę baigėsi užspringimu – būtent tai ir jį pražudė.“
Išskirtinai gerai išsilaikiusi fosilija
Chromeornis išskirtinis ne tik dėl savo mirties aplinkybių. Jis iš karto patraukė O’Connor dėmesį, kai ši aptiko fosiliją Šandongo Tianyu muziejuje Kinijoje.
Paukštis rastas vadinamojoje Lagerštetės tipo nuoguloje – tai nuosėdinės uolienos telkinys, kuriame organizmai išsilaiko nepaprastai detaliai, dažnai išryškėja net minkštieji audiniai.
Taip nutiko ir su Chromeornis: fosilijoje matyti minkštųjų audinių kontūrai – odos siluetai aplink kaklą, sparnus ir kojas, plunksnos, tamsaus pigmento liekanos akių srityje ir net raumenų pėdsakai. Be abejo, puikiai išlikę ir kietieji audiniai – snapas ir kaulai.
Šios detalės leido O’Connor ir jos kolegoms nustatyti, kur priešistorinių paukščių giminės medyje dera Chromeornis. Tai buvo labai mažas, maždaug 33 gramus (1,16 uncijos) svėręs paukštis, priklausęs išnykusiai Longipterygidae šeimai. Šiai grupei būdingi ilgi, snapą primenantys snukiai su dantimis tik pačiame galo gale. Daugiausia panašumų Chromeornis turi su Longipteryx gentimi.
Neįprasti akmenys, kurių niekada anksčiau nematyta
Detaliau apžiūrėjus paukštį, tikrosios mįslės dar tik prasidėjo.
„Pastebėjau labai keistą akmenų masę jo stemplėje, visai šalia kaklo slankstelių“, – pasakoja O’Connor. – „Tai labai neįprasta, nes kiek man žinoma, niekas dar nėra radęs akmenų sankaupos gyvūno gerklėje.“
Išsamus akmenų sudėties tyrimas atskleidė, kad jų mineralinė sandara skiriasi nuo uolienos, kurioje įstrigusi fosilija, ir kad patys akmenukai skiriasi tarpusavyje. Tai leidžia atmesti versiją, jog akmenys atsitiktinai susikaupė aplink paukštį jam jau mirus ir nugrimzdus į ežero dugną. Vadinasi, akmenukus paukštis turėjo nuryti dar būdamas gyvas.
Akmenys, kurie neatrodo kaip įprasti gastrolitai
Žinoma, akmenukus ryja ir dalis šiuolaikinių paukščių – jie praryja vadinamuosius gastrolitus, kurie nusėda raumeniniame skrandžio skyriuje – akmeniniame skrandyje, arba gurginyje. Ten akmenys padeda susmulkinti ir susmarginti maistą.
Kai kuriems paukščiams šie akmenys laikui bėgant tampa pernelyg glotnūs, todėl jie juos atpila ir susiranda naujų, šiurkštesnių.
Tačiau paukščių šeima, kuriai priklausė ir Chromeornis, neturi jokių požymių, kad būtų turėjusi akmeninį skrandį, būdingą kai kurioms rūšims. Be to, akmenų kiekis ir bendras tūris akivaizdžiai per didelis tokio dydžio paukščiui.
„Rado daugiau kaip 800 mažyčių akmenų šio paukščio gerklėje – gerokai daugiau, negu tikėtumėmės net paukščiams su gurginiais. Be to, pagal tankį matyti, kad kai kurie jų net nebuvo tikri akmenys, greičiau mažyčiai molio gumulėliai“, – aiškina O’Connor.
„Remdamiesi šiais duomenimis galime gana tvirtai pasakyti, kad šie akmenukai nebuvo nuryti tam, kad padėtų susmulkinti maistą.“
Galimas paaiškinimas – liga ir „keistas“ elgesys
Kita tyrėjų svarstoma galimybė – kad Chromeornis buvo prastos sveikatos. Žinoma, jog kai kurios šių dienų paukščių rūšys akmenukus ryja siekdamos padėti pašalinti parazitus arba kompensuoti tam tikrų maisto medžiagų trūkumą.
„Kai paukščiai suserga, jų elgesys tampa keistas“, – teigia O’Connor. – „Todėl mes siūlome tokią preliminarią hipotezę: tai buvo sergantis paukštis, kuris dėl ligos pradėjo ryti akmenis. Jis prarijo jų pernelyg daug ir mėgino išvemti viską vienu kartu. Tačiau akmenų sankaupa pasirodė per didelė ir įstrigo stemplėje.“
Mirtis, o vėliau – ir visos giminės išnykimas
Kaip ir didžioji dalis tuo metu Žemėje gyvenusių gyvūnų, Chromeornis ir visa jo paukščių šeima prieš 66 milijonus metų išnyko per katastrofišką Kredos ir Paleogeno masinį išnykimą, susijusį su milžiniško asteroido smūgiu.
Tačiau šis vienintelis fosilinis radinys suteikia retą, mažytę įžvalgą į vieno paukščio gyvenimą ir galimas jo silpnybes. Tai savo ruožtu gali padėti suprasti, kodėl būtent ši paukščių grupė neišgyveno globalios katastrofos.
„Sužinoję daugiau apie Chromeornis ir kitus išnykusius paukščius, galime geriau suprasti, kas daro rūšis pažeidžiamas – ir tai galiausiai gali padėti formuojant šiandienes gamtos apsaugos strategijas“, – sako O’Connor.
