„Nvidia“ leidžiama tiekti supergalingus DI lustus Kinijai, tačiau už didžiulę kainą

Tomas Beržinskas
4 min. skaitymo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad „Nvidia“ vėl gali parduoti pažangesnius lustus Kinijai. Ši galimybė suteikiama tik tiems pirkėjams, kuriuos iš anksto patvirtins JAV institucijos. Sprendimas rodo, kad technologijų kontrolė tampa vis svarbesne šiuolaikinės geopolitikos dalimi.

Iki šiol „Nvidia“ Kinijoje galėjo oficialiai siūlyti tik „H20“ modelį, kuris buvo specialiai sukurtas atitikti anksčiau nustatytus eksporto apribojimus. Dabar leista tiekti gerokai pajėgesnius „H200“ lustus, optimizuotus dirbtinio intelekto užduotims. Vis dėlto naujausi bendrovės sprendimai – tokie kaip „Blackwell“ serijos lustai – Kinijai išlieka oficialiai neprieinami.

Naujiena itin aktuali Kinijos duomenų centrams ir įmonėms, siekiančioms didinti skaičiavimo galią. Kartu ji kelia klausimą, kiek realiai „H200“ bus perkama, kai politinė įtampa tarp JAV ir Kinijos išlieka didelė. Technologijų varžybose kiekvienas toks sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių visai rinkai.

Leidimo sąlygos ir prekybos ribojimai

Nvidia ir kitų JAV lustų gamintojų produktai

„Nvidia“ gali parduoti „H200“ lustus tik JAV institucijų patvirtintiems klientams, todėl prekyba bus griežtai kontroliuojama. Be to, JAV taiko 25 proc. eksporto tarifą, kuris dar labiau padidins galutinę šių lustų kainą Kinijoje. Tai reiškia, kad pirkėjams teks labai tiksliai vertinti, ar našumo šuolis pateisina papildomas išlaidas.

Bendrovei šis leidimas suteikia galimybę susigrąžinti dalį pajamų, prarastų dėl ankstesnių eksporto ribojimų. Tačiau realios pardavimo apimtys priklausys nuo to, kiek įmonių bus įtrauktos į patvirtintų pirkėjų sąrašus. Kuo siauresnė atranka, tuo labiau sprendimas primins ribotą išimtį, o ne visavertį rinkos atvėrimą.

Lustų pajėgumas: „H20“, „H200“ ir „Blackwell B200“

„H200“ yra antras pagal pajėgumą „Nvidia“ lustas, skirtas didelių dirbtinio intelekto modelių mokymui ir vykdymui. Kai kuriuose skaičiavimuose jis gali būti maždaug šešis kartus greitesnis už „H20“. Toks našumo šuolis leidžia gerokai sparčiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir trumpina modelių mokymo laiką.

Tačiau galingiausi „Nvidia“ sprendimai Kinijai išlieka neprieinami. Oficialiai draudžiama tiekti „Blackwell B200“ lustus, kurie vertinami kaip maždaug dešimt kartų spartesni už „H200“. Dėl to technologinis atotrūkis tarp Kinijos ir Vakarų rinkoms prieinamų sprendimų išlieka reikšmingas. Nors pasigirsta kalbų, kad dalis „Blackwell B200“ lustų Kiniją pasiekia neoficialiais kanalais, toks tiekimas yra itin brangus ir susijęs su didele rizika.

Rinkos reakcija ir geopolitinis kontekstas

Nors „H200“ kiniškos įmonės dabar gali įsigyti teisėtai, Kinijos valdžia ne kartą ragino vietos verslus riboti JAV technologijų naudojimą ir aktyviai remti vietinius sprendimus. Dėl to dalis pirkėjų gali dvejoti, ar verta investuoti į amerikietiškus lustus, net jei jie užtikrina akivaizdų našumo pranašumą. Sprendimus lems ne tik technologinės savybės, bet ir kaina, politinė rizika bei ilgalaikio tiekimo patikimumas.

Tuo pat metu „Huawei“ ir kitos Kinijos technologijų įmonės intensyviai kuria vietinius dirbtinio intelekto lustus. „Huawei“ viešai deklaruoja tikslą per trejus metus priartėti prie „Nvidia“ ir „AMD“ siūlomo našumo. Ekspertų nuomonės dėl šių ambicijų realumo išsiskiria, nes technologinis atotrūkis kol kas išlieka didelis. Vis dėlto Kinijos rinka suteikia milžiniškus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie gali paspartinti vietinių sprendimų brandą.

Dėl šių priežasčių naujas JAV leidimas „Nvidia“ vienu metu yra ir verslo galimybė, ir papildomas postūmis Kinijai spartinti savos technologinės ekosistemos kūrimą. Kovos dėl pažangiausių lustų tampa ne tik komercine, bet ir strategine valstybiniu lygmeniu svarbia konkurencija.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *