Ar kada nors pradėjote kasytis vos išgirdę žodį „uodas“? O gal užteko, kad šalia esantis žmogus imtų kasytis, ir jūs pajutote tą patį? Nors tai gali atrodyti keista, mokslas tai jau paaiškino. Psichogeninis niežulys – tai tikras reiškinys, kuris neturi nieko bendra su fiziniu dirgikliu. Tai – mūsų smegenų sukelta reakcija į žodžius, vaizdus ar kitų žmonių elgesį.
Psichogeninis niežulys: kas jį sukelia?
Pasak neurologų, psichogeninis niežulys kyla dėl to, kad mūsų smegenys nesugeba iki galo atskirti realybės nuo vaizduotės. Kai išgirstame žodžius „blusos“, „utėlės“ ar „erkės“, smegenyse suaktyvėja tie patys neuronai, kurie reaguoja į tikrą prisilietimą ar erzinimą odoje. Tai nėra haliucinacija – tai natūrali organizmo reakcija į galimą pavojų.
Veidrodis, kuris niežti – kaip veikia empatija
Veidrodiniai neuronai – tai smegenų dalys, kurios atsakingos už empatiją. Būtent jie priverčia mus jausti tai, ką jaučia kiti. Jei matome, kaip kitas žmogus kasosi, mūsų smegenys tai interpretuoja kaip signalą: „ir man kažkas lipa per nugarą“. Ypač stiprus šis efektas būna žmonių grupėse – klasėje, kolektyve ar viešame transporte.
Evoliucija prieš vabzdžius
Mūsų protėviai gyveno aplinkoje, kur vabzdžiai galėjo platinti ligas. Todėl smegenys išvystė itin jautrią signalų sistemą – geriau sureaguoti per stipriai, nei praleisti tikrą grėsmę. Dėl šios priežasties psichogeninis niežulys suveikia kaip apsaugos mechanizmas: tarsi dūmų detektorius, kuris suveikia net užuodus silpną dūmelį.
Kas jautriausi šiam reiškiniui?
Tyrimai rodo, kad psichogeninis niežulys labiausiai veikia jautresnius, emociškai empatiškus ar nerimo kamuojamus žmones. Jie greičiau reaguoja į išorinius signalus ir linkę fiziškai reaguoti į mintis ar vaizdus. Tai ypač pastebima vaikams, paaugliams ir žmonėms, kurių nervų sistema yra įtempta.
Kaip numalšinti niežulį, kurio nėra?
Norint sumažinti psichogeninį niežulį, specialistai pataria:
- Įsisąmoninti, kad niežulys kyla ne dėl fizinio dirgiklio, o dėl smegenų darbo
- Atitraukti dėmesį – pavyzdžiui, įmerkti rankas į šaltą vandenį
- Atlikti „įžeminimo“ pratimus – susitelkti į pėdas ar delnus
- Praktikuoti gilų kvėpavimą, kad suaktyvintumėte parasimpatinę nervų sistemą
Neurobiologė Friderike Fabricius taip pat rekomenduoja pažinti savo baimes: jei vabzdžiai kelia siaubą, galima pradėti nuo jų nuotraukų peržiūros ar net plastikinių replikų laikymo rankose. Taip smegenys išmoksta reaguoti ramiau.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
