Europos gyvulininkystės sektorius vis dar stipriai priklauso nuo importuojamų pašarų – Europos Sąjungoje (ES) užauginti augaliniai baltymai gyvūnų pašarams sudaro tik apie 27 proc. visų ES sunaudojamų pašarinių baltymų.
Tuo pat metu visame žemyne maistinių medžiagų gausūs augalai gyvūnų mityboje panaudojami neefektyviai, o neparduoti ar nesuvartoti maisto produktai dažnai tiesiog išmetami.
Šią problemą imasi spręsti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai su partneriais. Jau kuriami nauji regeneraciniai gyvūnų pašarai, kurie leistų mažai naudojamus vietinius augalus ir žemės ūkio maisto šalutinius produktus paversti daug baltymų turinčiomis pašarinėmis žaliavomis.
„Gyvūnų regeneracinių pašarų sąvoka vis dažniau vartojama tvarios žemės ūkio ir gyvulininkystės kontekste. Tokie pašarai ne tik aprūpina gyvūnus maistinėmis medžiagomis, bet ir prisideda prie ekosistemų atkūrimo, dirvožemio kokybės gerinimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo“, – teigia KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romas Gružauskas.
„Baltymų trūkumą“ kompensuoja importas
Pasaulio gyventojų skaičiui nuolat augant (prognozuojama, kad iki 2050 m. žmonių populiacija pasieks 9,7 mlrd.), didėja ir maisto, ypač gyvūninės kilmės produktų, paklausa. Atsiranda įvairių šių produktų gamybos formų, o kartu – ir naujų iššūkių.
Kombinuotųjų pašarų sektorius tampa strategine grandimi, užtikrinančia maisto saugą ir efektyvią gyvulininkystę. Todėl būtina modernizuoti pašarų gamybos grandinę taip, kad ji atlieptų augančius maisto poreikius ir kartu atitiktų tarptautinius klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus.
„Pašarų pramonę šiandien veikia tokie veiksniai kaip geopolitinė įtampa, augančios žaliavų kainos, kintantys Europos Sąjungos reikalavimai – ypač dėl emisijų, antibiotikų naudojimo ir tvarumo, taip pat aplinkosauginiai bei socialiniai aspektai“, – sako KTU profesorė, Dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Be to, ES viduje pagaminamų augalinių baltymų, skirtų gyvūnų pašarams, akivaizdžiai nepakanka – jie sudaro vos 27 proc. visų ES sunaudojamų pašarinių baltymų.
„Dėl šios priežasties ES „baltymų trūkumą“ šiuo metu kompensuoja importuojami sojų produktai“, – aiškina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, vadovaujanti NUTRIFEEDS projektui, kurio metu ir kuriami regeneraciniai pašarai.
Sieks padidinti pašarų maistinę vertę
Tarptautinė mokslininkų komanda iš 16 institucijų vienu pagrindinių tikslų išsikėlė alternatyvių pašarų šaltinių kūrimą – tokių, kurie būtų maistingesni ir tvaresni.
Įgyvendinant projektą bus siekiama sukurti ir diegti regeneracines gyvūnų mitybos koncepcijas, kurios:
- pagerintų gyvulininkystės sektoriaus poveikį aplinkos pusiausvyrai,
- sustiprintų gyvūnų sveikatą ir gerovę,
- mažintų priklausomybę nuo pašarų importo,
- didintų ūkių žiediškumą ir bendrą gyvūnų produktyvumą.
Inovatyvūs produktai bus testuojami tiek laboratorijose, tiek eksperimentiniuose ūkiuose, daugiausia dėmesio skiriant gyvūnų medžiagų apykaitai, gerovei ir sveikatai.
Siekiant optimizuoti pašarų sudėtį ir įvertinti jų poveikį gyvūnams, KTU mokslininkai kurs ir diegs modernius, dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus. Jie leis bekontakčiu būdu stebėti įvairius su gyvūnų sveikata ir savijauta susijusius parametrus.
„Tai labai įdomus tarpdisciplininis projektas, kuriame taikysime holistinį požiūrį. Vertinsime galimų alternatyvių baltyminių pašarų ingredientų poveikį tvarumui, atsižvelgdami į aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus bei užtikrindami efektyvią DI inovacijų integraciją gyvulininkystės sektoriaus modernizavimui“, – pabrėžia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Mokslininkai sieks aukštos kokybės pašarinėmis žaliavomis paversti maisto gamybos šalutinius produktus, pažeistus ar pasibaigusio galiojimo maisto produktus iš mažmeninės prekybos, taip pat pasėlių likučius.
Norint užtikrinti nenutrūkstamą pašarų tiekimą ir sumažinti sezoniškumo įtaką, bus kuriami energiją taupantys konservavimo metodai. Vienas iš jų – saulės energijos panaudojimas pašarinėms žaliavoms džiovinti. Tokie konservavimo būdai leis pailginti pašarų galiojimo laiką ir sumažinti gamybos atliekų kiekį.
„Šis novatoriškas metodas padidins gyvulininkystės sektoriaus tvarumą, atsparumą ir autonomiją, taip pat prisidės prie patikimesnio aprūpinimo maistu visoje Europoje, mažindamas sektoriaus priklausomybę nuo importuojamų pašarinių žaliavų“, – pažymi R. Gružauskas.
Ūkininkai taip pat galės kaupti pašarų perteklių ir jį panaudoti vėliau. Tai atvers naujas verslo galimybes parduodant konservuotus pašarus ir suteiks papildomą pajamų šaltinį.
Gyvūnų priežiūrai – išmanioji bekontaktė sistema
Projekte bus tiriama, kaip skirtingos pašarinės žaliavos veikia gyvūnų sveikatą, imuninį atsaką, mikrobiotą ir elgesį.
„Bendradarbiaudami su ūkiais, tobulinsime eksperimentinius pašarus, gautus po vabzdžių perdirbimo ir jų miltų fermentacijos“, – pasakoja R. Gružauskas.
Be to, ūkiuose mokslininkai diegs itin tikslius ir patikimus jutiklius, kurie suteiks vertingos informacijos apie gyvūnų fiziologinius rodiklius ir elgseną.
„Kursime daiktų interneto sprendimais grįstą duomenų valdymo platformą, skirtą surinkti ir apdoroti didelius gyvūnų fiziologijos (širdies ritmo, kūno temperatūros ir kt.), elgsenos (judėjimo, maitinimosi modelių) ir aplinkos veiksnių (temperatūros, drėgmės ir kt.) duomenų rinkinius.
Šie duomenys bus naudojami DI modeliams apmokyti – tai leis realiu laiku stebėti gyvūnų būklės pokyčius, fiksuoti anomalijas ir operatyviai spręsti su jų mityba bei sveikata susijusius klausimus“, – aiškina profesorė.
KTU mokslininkai jau yra sukaupę panašios patirties, vykdydami nacionalinius projektus, susijusius su karvių ir vištų stebėsena. Itin svarbi bus ir tarptautinė partnerių patirtis – bendradarbiavimas leis pasinaudoti sukauptomis žiniomis gyvūnų elgsenos analizės, išmaniųjų sensorių taikymo srityse.
„Toks patirties mainais grįstas sprendimas užtikrins aukštesnį technologinį lygį ir didesnį sistemos pritaikomumą skirtingoms Lietuvos ir kitų Europos šalių ūkio sąlygoms“, – akcentuoja A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Projekto metu sukurta išmani stebėsenos ir analizės platforma taps pagrindu naujos kartos sprendimams, kurie leis ne tik optimizuoti pašarų sudėtį ir šėrimo procesus, bet ir gerinti gyvūnų gerovę, mažinti išteklių sąnaudas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
