Po kelių mėnesių laukimo ir intensyvių diskusijų Australijos socialinių tinklų draudimas įsigaliojo.
Nuo šiol jaunuoliai iki 16 metų nebegali susikurti paskyrų kai kuriose socialinių tinklų platformose, įskaitant „Instagram“, „TikTok“ ir „Facebook“.
Kol kas neaišku, ar šis drąsus, pasaulyje precedento neturintis eksperimentas bus sėkmingas. Vis dėlto daugybė valstybių jau svarsto galimybę pasekti Australijos pavyzdžiu.
Kitos šalys renkasi kiek kitokias priemones, siekdamos apsaugoti jaunimą internete.
Toliau apžvelgiama, kas vyksta užsienyje.
Globalus judėjimas
2025 m. lapkritį Europos Parlamentas paragino įvesti panašų socialinių tinklų draudimą vaikams iki 16 metų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė besidominti Australijos ribojimais ir tuo, kaip jie padeda spręsti problemą, kai „algoritmai išnaudoja vaikų pažeidžiamumą“, o tėvai jaučiasi bejėgiai prieš „didžiųjų technologijų bangą, užliejančią jų namus“.
2025 m. spalį Naujoji Zelandija pranešė ketinanti įvesti panašų reguliavimą kaip Australijoje. Tai – parlamento komiteto, tyrusio socialinių tinklų keliamą žalą ir galimus sprendimus, darbo rezultatas. Komiteto ataskaita bus paskelbta 2026 m. pradžioje.
Pakistanas ir Indija siekia sumažinti vaikų susidūrimą su žalingu turiniu, numatydamos taisykles, pagal kurias prieigai prie platformų būtinas tėvų sutikimas ir amžiaus patvirtinimas, taip pat aiškesni turinio moderavimo reikalavimai technologijų įmonėms.
2026 m. Malaizija uždraus socialinių tinklų paskyras vaikams iki 16 metų. Šiam žingsniui kelią paruošė ankstesni sprendimai: nuo 2025 m. sausio socialinių tinklų ir žinučių siuntimo platformos, turinčios 8 mln. ar daugiau vartotojų, privalo gauti licencijas veiklai, įdiegti amžiaus patvirtinimo ir turinio saugos priemones.
Prancūzija svarsto ne tik draudimą vaikams iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais, bet ir „komendanto valandą“ – nuo 22 val. iki 8 val. ryto riboti jų naudojimą 15–18 metų paaugliams. Tai – viena iš 43 rekomendacijų, pateiktų 2025 m. rugsėjį atlikus tyrimą apie vaikų skaitmeninę aplinką. Taip pat siūloma uždrausti išmaniuosius telefonus mokyklose ir įtvirtinti „skaitmeninio aplaidumo“ nusikaltimą tėvams, kurie tinkamai neapsaugo savo vaikų.
Nors Prancūzija dar 2023 m. priėmė reikalavimą, kad vaikų iki 15 metų socialinių tinklų paskyrų kūrimui būtinas tėvų sutikimas, šios taisyklės iki šiol nėra realiai įgyvendintos. Panaši situacija ir Vokietijoje – teoriškai 13–16 metų vaikai platformomis naudotis gali tik gavę tėvų sutikimą, tačiau praktinių patikros mechanizmų nėra.
Španijoje planuojama amžiaus ribą socialinių tinklų paskyroms padidinti nuo 14 iki 16 metų, jei nėra tėvų sutikimo.
Norvegija 2025 m. liepą pranešė ketinanti apriboti socialinių tinklų prieigą jaunesniems nei 15 metų vaikams. Vyriausybė pabrėžė, kad įstatymas bus rengiamas atsižvelgiant į pamatines vaikų teises – saviraiškos laisvę, teisę gauti informaciją ir teisę burtis į bendruomenes.
2025 m. lapkritį Danija paskelbė uždrausianti socialinių tinklų naudojimą visiems jaunesniems nei 15 metų asmenims. Skirtingai nuo Australijos, ten tėvai galės leisti 13–14 metų vaikams naudotis platformomis, apeidami bendrą draudimą. Tačiau įstatymo įsigaliojimo data dar nenustatyta – tikimasi, kad teisėkūra užtruks mėnesius.
Kol kas neaišku, kaip Danija užtikrins draudimo laikymąsi. Šalis turi nacionalinę skaitmeninę identifikavimo sistemą, kuri galėtų būti panaudota amžiui tikrinti.
2025 m. liepą Danija kartu su Graikija, Prancūzija, Ispanija ir Italija buvo pasirinkta dalyvauti bandomojoje programoje, kurios metu testuojama amžiaus patvirtinimo programėlė. Ateityje ji galėtų būti įdiegta visoje Europos Sąjungoje ir naudojama prieigai prie suaugusiesiems skirto turinio bei kitų skaitmeninių paslaugų riboti.
Priešinimasis ir alternatyvūs sprendimai
Ne visos šalys renkasi Australijos kelią.
Pavyzdžiui, Pietų Korėja nusprendė nesvarstyti vaikams skirto socialinių tinklų draudimo. Vietoje to nuo 2026 m. kovo ji uždraus mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimą klasėse.
Japonijoje, Toyoake mieste (į pietvakarius nuo Tokijo), pasiūlytas visiškai kitoks sprendimas. Miesto meras Masafumi Koki 2025 m. spalį inicijavo nutarimą, kuriuo siūloma visų amžiaus grupių gyventojams riboti išmaniųjų telefonų, planšečių ir kompiuterių naudojimo laiką iki dviejų valandų per dieną.
Koki, žinodamas apie Australijos ribojimus, aiškino:
Jeigu suaugusiesiems nebus taikomi tie patys standartai, vaikai šių taisyklių nepriims.
Nors nutarimas sulaukė nemažai kritikos ir nėra teisiškai privalomas, jis paskatino apie 40 proc. gyventojų permąstyti savo elgesį, o 10 proc. sumažino laiką, praleidžiamą naudojantis išmaniaisiais telefonais.
Jungtinėse Valstijose pasipriešinimas Australijos socialinių tinklų apribojimams yra itin garsus ir stiprus.
Amerikos žiniasklaidos ir technologijų bendrovės paragino prezidentą Donaldą Trumpą „nubausti“ Australiją dėl jos skaitmeninio reguliavimo. Jos tvirtina, kad Amerikos įmonės yra neteisingai išskiriamos, ir pateikė oficialius skundus JAV Prekybos atstovo biurui.
Prezidentas Trumpas pareiškė, kad gins bet kurią JAV technologijų įmonę nuo „atakų“ iš kitų šalių.
JAV neseniai iškvietė Australijos e. saugos komisarę Julie Inman-Grant liudyti Kongrese. Respublikonas Jimas Jordanas teigė, esą jos taikomas Australijos Internetinės saugos įstatymas „užkrauna pareigas Amerikos įmonėms ir kelia grėsmę Amerikos piliečių žodžio laisvei“. Inman-Grant šiuos kaltinimus griežtai atmetė.
Pasaulis stebi Australijos eksperimentą
Nors didelė dalis pasaulio sutaria, kad vaikai socialiniuose tinkluose susiduria su žalingu turiniu ir algoritmais, kurie išnaudoja jų pažeidžiamumą, vieno aiškaus sprendimo nėra.
Nėra ir visuotinio sutarimo dėl ribojimų pobūdžio ar konkretaus amžiaus, nuo kurio vaikai turėtų gauti visišką prieigą prie šių platformų.
Daugelis šalių už Australijos ribų suteikia tėvams didesnę galią spręsti, ar ir kada jų vaikams leisti naudotis socialiniais tinklais. Taip pat nemaža dalis valstybių svarsto, kaip praktiškai įgyvendinti amžiaus ribojimus, jeigu jie būtų įvesti.
Ekspertai atkreipia dėmesį į techninius iššūkius, su kuriais susiduria Australija, bandydama užtikrinti amžiaus patikrą ir draudimo įgyvendinimą, o jauni australai jau ieško būdų, kaip apeiti apribojimus, išsaugoti esamas paskyras ar persikelti į naujas, draudimu neapimamas platformas.
Kol Australija aiškinasi praktines šio eksperimento pasekmes, kitos šalys atidžiai stebi situaciją ir planuoja tolesnius žingsnius.
