Ryte ateinate prie savo automobilio ir matote nemalonią situaciją – šonas nubrauktas, durelės įlenktos, bamperis subraižytas, o kaltininko nėra. Pažįstama situacija?
Draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad tokie atvejai pasitaiko dažnai, o pastaraisiais metais jų fiksuojama vis daugiau. Ką daryti, jei jūsų automobilis buvo apgadintas, o kaltininko – nė kvapo?
Dažnos situacijos daugiabučių kiemuose ir aikštelėse
BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigia, kad tokie įvykiai nėra reti, ypač didžiųjų miestų daugiabučių kiemuose ir prekybos centrų aikštelėse.
„Net ir nedidelis nubraukimas gali virsti šimtais ar net tūkstančiais eurų siekiančiu remontu. Problema ta, kad radus apgadintą automobilį ir neradus kaltininko, žmonės neretai sutrinka – nežino, ar kviesti policiją, ar iškart kreiptis į draudimą, ar tiesiog numoti ranka.
Būtent šiose situacijose padaromos klaidos vėliau lemia ilgesnį žalos administravimo procesą ar didesnes asmenines išlaidas“, – sako A. Gasparavičius.
Aplink – nei kaltininko, nei duomenų: ką daryti?
Pasak eksperto, nelaukite, kol kaltininkas atsiras – situaciją reikėtų pradėti spręsti iš karto.
„Jei žala jūsų turtui padaryta, o kas ją padarė – neaišku, reikėtų kreiptis į policiją – galbūt pavyks nustatyti kaltininką. Jei turite KASKO draudimą, būtinai pasitikrinkite, ar jūsų sutartyje nėra numatyta pareiga nedelsiant apie įvykį pranešti policijai.
Taip pat svarbu žinoti, kad dažnu atveju, nenustačius kaltininko, KASKO išmoka bus mokama pritaikius besąlyginę išskaitą“, – tvirtina A. Gasparavičius.
Jis priduria, kad dažniausia nukentėjusiųjų klaida – jau pirmajame žingsnyje neužfiksuojamas įvykis: nepadaromos nuotraukos, nesurenkami liudininkų kontaktai ir nepasitikrinama savo draudimo sutartis bei joje numatytos pareigos.
Raštelis ant priekinio stiklo – ne išeitis
Neretai pasitaiko situacijų, kai kaltininkas, apgadinęs automobilį, palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio stiklo. Tačiau, pasak BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo, net ir toks, atrodytų, geranoriškas veiksmas ne visada apsaugo nuo rimtesnių pasekmių.
„Jei esate kaltininkas, reikėtų palikti ne raštelį, o pranešti policijai, kad apgadinote svetimą turtą ir nežinote, kas jo savininkas. Policija dažnai operatyviai randa automobilio savininką arba bent jau užfiksuoja informaciją, todėl nebūsite apkaltinti pasišalinimu iš įvykio vietos“, – aiškina A. Gasparavičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad vairuotojai neretai piktybiškai piktnaudžiauja.
„Turėjome atvejų, kai kaltininkas palieka „raštelį“, liudininkai mato, kad po smūgio jis tikrai paliktas, o vėliau paaiškėja, kad lapelis tuščias arba jame nurodytas neteisingas telefono numeris.
Taip bandoma pasišalinti iš įvykio vietos išvengiant atsakomybės. Tačiau liudininkams pateikus kaltininko automobilio valstybinį numerį, jis greitai nustatomas ir baudžiamas tiek už pasišalinimą iš įvykio vietos, tiek gali tekti atlyginti dalį padarytų nuostolių“, – pažymi A. Gasparavičius.
Svarbu nedelsti ir imtis veiksmų
Labai svarbu suprasti, kad net ir nedidelis kito automobilio įbrėžimas yra traktuojamas kaip eismo įvykis, todėl pasišalinimas iš vietos gali sukelti rimtų pasekmių.
„Jei asmuo, padaręs žalą kitų turtui, be svarbios priežasties palieka įvykio vietą neatlikęs pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklėse, tai laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos.
Asmeniui, pripažintam pasišalinusiu iš įvykio vietos, taikoma administracinė atsakomybė ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, o jei pasišalinama, kai sužalojamas ar žūsta žmogus – taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, – akcentuoja ekspertas.
Pasak jo, svarbiausia – nesutrikti ir kuo skubiau užfiksuoti situaciją. Pirmiausia reikėtų nufotografuoti automobilio pažeidimus iš skirtingų kampų, taip pat bendrą stovėjimo vietą ir aplinką.
Tuomet verta apsidairyti, ar netoliese nėra vaizdo kamerų. Jeigu yra liudininkų, būtina užsirašyti jų kontaktus. Galiausiai nereikėtų delsti ir kuo anksčiau susisiekti tiek su policija, tiek su savo draudimo bendrove.
