Abi uogos teigiamai veikia žmogaus organizmą, jei jos prinokusios nuskinamos ekologiškai švarioje vietovėje.
Į šių uogų sudėtį įeina: B grupės vitaminai, vitaminai C, A, K, E, PP, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, nervų sistemas, savalaikį šalutinių produktų išsiskyrimą, virškinamąjį traktą, odos, nagų ir plaukų kokybę.
Mineralinės medžiagos: geležis, kalis, fosforas, jodas, varis. Šie mikroelementai skatina normalią smegenų veiklą bei kraujodaros kokybę. Esminis skirtumas tarp vyšnių ir trešnių yra tas, kad kai kurių veislių vyšnių uogos užauga rūgščiai saldžios, o trešnės užaugina tik saldžias uogas. Todėl kai kurios vyšnių veislės nepatartinos sergantiesiems padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ir opalige.
Vyšnios arba trešnės
Tiek vyšnios, tiek vyšnių sultys puikiai skatina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, todėl padeda organizmui kovoti su mažakraujyste.
Iš abiejų uogų šiuolaikinės moterys gamina įvairias odos priežiūros kaukes, kurios gerina ne tik veido, bet ir kitų kūno vietų odos būklę.
Vyšnių ir (arba) trešnių sultys vartojamos kaip natūrali vidurius laisvinanti priemonė, veiksmingai valanti virškinimo traktą. Tik reikėtų žinoti, kad vidurių užkietėjimas yra netinkamų medžiagų apykaitos procesų organizme pasekmė.
Liaudies medicinos specialistai rekomenduoja žmonėms, kenčiantiems nuo galvos skausmų ar kitų skausmo priepuolių, ant kaktos dėti uogų minkštimą. Sakoma, kad po 15 minučių palengvėja bendra žmogaus savijauta.
