Žiūrėdami į veidrodį dažnai manome, kad matome tikrąjį save, tačiau psichologai ir filosofai tvirtina, jog tai – tik iliuzija. Įvairūs tyrimai rodo, kad veidrodinis atspindys neatspindi realios mūsų išvaizdos. Šį skirtumą lemia tiek fiziniai veido bruožai, tiek psichologiniai procesai, tokie kaip įpročiai, savivertė ar patirtis. Todėl verta suprasti, kodėl veidrodyje vaizdas gali būti visiškai kitoks nei mus mato kiti žmonės.
Veido asimetrija ir atspindžio apgaulė
Vienas svarbiausių veiksnių – veido asimetrija. Veidrodyje mes matome atvirkščią savo atvaizdą, todėl išryškėja skirtingos kairės ir dešinės pusės savybės. Net ir nedideli veido skirtumai gali lemti, kad veidrodyje atrodysime kitaip nei nuotraukose ar kitų žmonių akyse.
Įpročių ir pažįstamumo efektas
Psichologai šį reiškinį vadina „pažįstamumo efektu“. Stanfordo universiteto mokslininkas Robertas Zajonc įrodė, kad žmonėms labiau patinka tai, prie ko jie įpratę. Taip pat yra ir su mūsų atspindžiu – jis mums atrodo tikresnis ir artimesnis vien dėl kasdienio įpročio. Vis dėlto realybėje tas vaizdas veidrodyje nebūtinai atitinka tikrąją mūsų išvaizdą.
Nepastebimos pozos ir mimikos kaita matant save veidrodyje
Žiūrėdami į save dažnai nesąmoningai keičiamės: pakeliame smakrą, ištiesiame pečius, pritraukiame lūpų kampučius. Tokie judesiai leidžia atrodyti patraukliau, bet kartu iškraipo tikrąjį vaizdą veidrodyje. Be to, mūsų veidas nėra statiškas – jis nuolat kinta, todėl niekada nematome stabilaus savo „aš“.
Patirtis, savivertė ir subjektyvumas
Suaugusiųjų patirtis ir sukaupti įsitikinimai veikia tai, kaip save vertiname. Tai vadinama „iš viršaus žemyn“ apdorojimu – kai mūsų lūkesčiai ir nuostatos lemia, ką matome veidrodyje. Žmonės dažnai nėra objektyvūs: vieni mato save gražesnius nei yra, kiti – priešingai. Tyrimai rodo, kad net atpažinti save nuotraukose mums sekasi prasčiau nei svetimiems žmonėms.
Kitas žvilgsnis į save
Žvelgdami į kitus žmones mes matome visumą, o save – analitiškai: ieškome trūkumų, smulkmenų, norime ką nors pakeisti. Tokia kitokia perspektyva sustiprina skirtumą tarp realybės ir to, ką matome veidrodyje. Vis dėlto mūsų veidai tampa unikalūs ir gražūs ne tik dėl bruožų, bet ir dėl to, kaip mes juos valdome bei suprantame. Suvokimas, kad veidrodinis atspindys nėra absoliuti tiesa, gali padėti pozityviau vertinti savo išvaizdą ir būti sau atlaidesniems.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
