Ideali drabužių kabykla yra kėdės atlošas. Patogu, iškart matoma ir beveik nėra netvarkos. Tuo pat metu nereikia galvoti apie tai, kur dėti marškinėlius ar kelnes, kurias užsivilkote vieną kartą. Bet iš tikrųjų namuose yra daug vietų, kur negalima dėti batų ir daiktų, kitaip kils problemų. Galite išvengti nelaimės, tiesiog prisiminkite kelias mažas taisykles.
Ant kėdės atlošo
Mūsų protėviai taip pat tikėjo, kad daiktai ant kėdės sukelia nemalonumus. Jei netekėjusios mergaitės apranga buvo dedama ant kėdės atlošo, tada jaunikis greitai neatvyks, o santuoka bus nelaiminga. Anksčiau santuoka buvo būtina, o viengungiai buvo laikomi šeimos gėda. Todėl mergaitės laikėsi tvarkos.
Taip pat manoma, kad jei drabužiai ant kėdės – pinigai išeis iš namų. Kažkada viršutinių drabužių kišenėse nešiodavo pinigines, o drabužius nusivilkdavo namuose. Monetų palikimas neužrakintose spintelėje reiškė turtų išėjimą iš namų.
Pagal kitą versiją – geri drabužiai buvo brangūs. O tokį nepagarbų ir nerūpestingą požiūrį į daiktus bausdavo per pinigų problemas.
Ant lovos
Miegamoji vieta kaupia daugiau namo savininkų energijos. Todėl čia geriau būti atsargiems.
Ant lovos negalima dėti veidrodžių, batų, tam tikrų drabužių.
Naujus drabužius pirmiausia turi dėvėti miegamojo šeimininkas, kad priimtų jų aurą. Ir tik tada galima juos padėti ant lovos.
Taip pat verta susirasti kitą vietą nebaigtiems siūti drabužiams, net jei darbo liko ir labai nedaug.
Ant grindų
Pagal prietarus, pragaras ir visas blogis maitinasi iš apačios, tai yra – arčiau grindų. Kai kelnės ar kojinės guli ant grindų, tamsiesiems sutvėrimams yra daug lengviau pasisavinti savininkų energiją ir jiems pakenkti.
Jie palieka daiktams neigiamą aurą, kuri tada perduodama drabužių nešiotojui. Tokiu atveju žmogui nuolat būna bloga nuotaika, apatija, nėra noro ką nors veikti.
Ypač atidžiai reikia stebėti vaikų daiktus – vaikai yra labai pažeidžiami velnio kerų.
Pagal kitą prietarą, išmėtyti daiktai neduoda gerai energijai išstumti blogos. Taip pat manoma, kad ant grindų išsibarstę daiktai yra skolų ir darbo praradimo ženklas.
Ant stalo
Buvo laikas, kai stalas buvo laikomas karsto giminaičiu. Jo kojos buvo rankos, kuriomis karstas buvo nuleidžiamas į kapą. Ant stalo padėti drabužiai tapdavo skirti mirusiesiems. Atitinkamai tas, kuris nuspręsdavo tai pats pasimatuoti, išsimatuodavo ir karstą. Žmonės tikėjo, kad netrukus po to namuose bus laidotuvės.
Jei ant stalo buvo padėti tik batai, tai po to jie iš namų išsinešdavo sotumą ir turtus. Beje, patalynės negalima dėti ant valgomojo stalo, tai iškviečia mirtį, kuri greitai galėdavo atrasti sau auką.
