Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios mokesčių reforma, po kurios daliai gyventojų didės mokestinė našta. Tačiau teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančios partnerės Saulės Dagilytės teigimu, daugeliu atvejų egzistuoja teisėti ir ekonomine logika pagrįsti būdai šią naštą sumažinti. Kyla klausimas – kada ir kokiais būdais, atsižvelgiant į naująją mokestinę aplinką, galima optimizuoti mokesčius?
S. Dagilytė pažymi, kad reikšmingiausia gyventojams nuo kitų metų pradžios įsigaliosianti naujovė yra metinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) krepšelis. Į jį bus įtraukiamos skirtingų rūšių pajamos – darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos ir kitos, kurios bus sumuojamos ir apmokestinamos progresiniu GPM tarifu.
Pajamoms, neviršijančioms 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio per metus, bus taikomas 20 proc. GPM tarifas. Kai metinės pajamos viršys 36 VDU, bet bus mažesnės nei 60 VDU, taikomas tarifas sieks 25 proc., o viršijus 60 VDU pajamų ribą – 32 proc. GPM.
Krepšelio principas bus taikomas ir pajamoms iš turto nuomos, nekilnojamojo turto perleidimo ar autorinio atlyginimo, gaunamo ne iš darbdavio. Vis dėlto 12 VDU neviršijanti šių pajamų dalis bus apmokestinama 15 proc. GPM tarifu.
Išimtys, leidžiančios legaliai sumažinti mokesčius
„Numatytos ir svarbios išimtys. Į metinį pajamų krepšelį neįtraukiamos pajamos iš paskirstyto pelno – pavyzdžiui, dividendai. Jie ir toliau bus apmokestinami 15 proc. GPM tarifu. Taip pat taikoma išimtis su fiksuotu 15 proc. GPM tarifu pajamoms iš ne biržoje įsigytų akcijų, dalių ar pajų, išlaikytų ne trumpiau kaip 5 metus, pardavimo. Krepšelio principas negalios ir pajamoms iki 50 tūkst. eurų, gaunamoms iš su verslo liudijimu vykdomos veiklos, bei tam tikrais kitais atvejais. Nors dėl šių išimčių pagrįstumo būtų galima diskutuoti, jos sudaro prielaidas legaliai susimažinti mokesčius“, – pabrėžia S. Dagilytė.
Sutaupyti padeda tinkamai pasirinkta veiklos forma
Anot mokesčių teisės ekspertės, dėl galiojančių išimčių daugeliu atvejų gali būti naudinga įvairias ne iš darbo užmokesčio gaunamas pajamas generuojančias veiklas perkelti į juridinius asmenis. Tokiu atveju uždarbis galėtų būti išmokamas kaip paskirstytas pelnas, kuriam taikomas tik 15 proc. GPM tarifas.
Be to, nuo sausio 1 d. įsigalios dar viena lengvata: naujai įsteigtoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršys 300 tūkst. eurų, pirmuosius dvejus veiklos metus bus taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
„Riba tarp pagrįsto veiklos formos ar struktūros pasirinkimo ir nesąžiningo bandymo išvengti mokesčių dažnai yra labai plona. Vis dėlto artėjančios reformos rėmuose tikrai egzistuoja būdų veiklas ir pajamas optimizuoti mokestiniu požiūriu, naudojantis įstatymo suteikiamomis galimybėmis. Dėl to kitąmet galima tikėtis juridinių asmenų steigimo bangos. Į įmones gali būti perkeliama, pavyzdžiui, individuali veikla“, – teigia S. Dagilytė.
Nuo individualios veiklos – prie verslo įmonės
Pasak teisininkės, su individualia veikla susiję nemažai niuansų. Šiuo metu vykdant individualią veiklą, ypač taikant 30 proc. išlaidų atskaitymo taisyklę, faktinis GPM tarifas yra itin patrauklus. Tačiau nuo kitų metų individualios veiklos pajamos, viršijančios 42,5 tūkst. eurų per metus, pateks į bendrą metinį pajamų krepšelį ir bus apmokestintos progresiniu GPM tarifu.
Dėl to daliai individualią veiklą vykdančių asmenų mokestinė našta gali reikšmingai išaugti.
„Tais atvejais, kai gresia 32 proc. GPM tarifas, veiklą tikrai gali būti verta perkelti į juridinį asmenį. Dėl taikomų lengvatų naujai įsteigtai įmonei nereikėtų mokėti pelno mokesčio, o išmokami dividendai būtų apmokestinami tik 15 proc. GPM tarifu. Pasibaigus pelno mokesčio lengvatai arba jai negaliojant, reikėtų įsivertinti visas aplinkybes ir pasiskaičiuoti, kuri veiklos forma yra labiau naudinga“, – aiškina S. Dagilytė.
Pajamos iš nuomos ir skolinimo: kada verta steigti įmonę?
Pasak S. Dagilytės, „kraustytis“ į juridinio asmens struktūrą tam tikrais atvejais verta ir tuomet, kai gaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) nuomos. Tai ypač aktualu fiziniams asmenims, nuomojantiems komercinės paskirties NT ir gaunantiems iš to pakankamai dideles pajamas. Kitais atvejais tinkamesnė gali būti verslo liudijimo forma.
„Priešingai nei būstų nuomą fiziniams asmenims, komercinio NT nuomos veiklos negalima vykdyti su verslo liudijimu. Dėl to nuomojantiems komercines patalpas verta pagalvoti apie juridinio asmens steigimą. Tas pats pasakytina ir apie pajamas iš palūkanų už skolinamas lėšas. Jei šios pajamos yra didelės, nuo kitų metų joms gali būti taikomas 25 proc. ar net 32 proc. GPM tarifas. Įmonės steigimas tokiai veiklai gali padėti sumažinti mokesčių naštą. Svarbu, kad juridinio asmens veikla būtų nuolatinė ir kryptinga“, – akcentuoja S. Dagilytė.
Investicinė sąskaita – palanki priemonė investuotojams
S. Dagilytė palankiai vertina jau dabar galiojančią mokestinę lengvatą investicinės sąskaitos naudotojams. Investuojant į listinguojamus vertybinius popierius – įmonių akcijas, obligacijas, fondų vienetus – per investicinę sąskaitą atliekamos transakcijos nėra apmokestinamos GPM tol, kol iš jos neuždirbtos lėšos nėra išsiimamos.
Net ir tuomet, kai lėšos iš sąskaitos bus išsiimamos asmeniniams poreikiams, jos nebus įtraukiamos į bendrą metinį pajamų krepšelį ir bus apmokestinamos tik 15 proc. GPM tarifu.
„Tai – investicijas skatinanti priemonė. Ji leidžia vienų investicinių instrumentų uždarbiu padengti kitų nuostolius ir perinvestuoti didesnes sumas, nes uždarbis iš karto nėra apmokestinamas GPM. Tad investuojantiems tikrai verta naudotis investicine sąskaita ir taip sumažinti mokestinę naštą. Vis dėlto ši priemonė netinka investicijoms į kriptovaliutas ar nelistinguojamas obligacijas. Be to, akcijų dividendai ir toliau yra apmokestinami standartiniu 15 proc. GPM tarifu“, – atkreipia dėmesį S. Dagilytė.
Holdingas – natūralus žingsnis plečiant verslą
Turintiems kelis verslus ar siekiantiems diversifikuoti veiklas natūralus žingsnis, anot „Sorainen“ teisininkės, dažnai tampa holdingo steigimas. Ši juridinio asmens forma leidžia be papildomos mokestinės naštos investuoti į kitas veiklas ir įmones, todėl gali tapti svarbia mokesčių optimizavimo strategijos dalimi.
„Vienos holdingo įmonės pelnas gali būti investuojamas į kitą įmonę išvengiant GPM. Neturint holdingo struktūros, akcininkui – fiziniam asmeniui – pirmiausia tektų išsiimti pelną iš vienos įmonės, už jį sumokėti 15 proc. GPM ir tik tuomet investuoti į naujos įmonės plėtrą. Holdingo atveju prievolė mokėti GPM atsiranda tik tuomet, kai pelnas išmokamas akcininkams – fiziniams asmenims.
Holdingas taip pat gali parduoti savo valdomas įmones nepatirdamas pelno apmokestinimo. Be to, tokia struktūra suteikia galimybę konsoliduoti holdingo valdomų įmonių mokestinius nuostolius. Dėl šių priežasčių investuoti į naujus verslus ir juos valdyti dažniausiai geriausia būtent per holdingą“, – pažymi S. Dagilytė.
Pasirengimas reformai: forma turi atitikti turinį
S. Dagilytė primena, kad asmenys turi teisę pasirinkti jiems mokestiniu požiūriu palankiausias veiklos formas ir struktūras. Tačiau svarbu, kad jos nebūtų fiktyvios, o veiklos forma atitiktų realų turinį.
Artėjant mokesčių reformos įsigaliojimui, teisininkė ragina nepavėluoti: įvertinti savo gaunamas pajamas, veiklos pobūdį, galimas formas bei struktūras ir atlikti „namų darbus“, kurie leistų mokesčius išsidėlioti optimaliai, laikantis galiojančių teisės aktų.
