„Gal verta sutaupyti?“ – šis klausimas iškilo pirmą sykį, kai pradėjau ieškoti, kas galėtų pervežti visą mano gyvenimą iš vieno Vilniaus rajono į kitą. Pusvalandis „Google“ ir keli skambučiai vėlų vakarą leido susidaryti aiškų vaizdą: vieni siūlė „du stiprius vyrus ir mikroautobusą už 30“, kiti – kruopštų planavimą, draudimą ir net daiktų ženklinimą.
Pasirinkau abu. Vieną dieną – pigiausią variantą. Kitą – brangiausią. Ir tai, ką patyriau, privertė mane kitaip žiūrėti į perkraustymo paslaugas.
Pigiau – greičiau?
Kai atvyko „biudžetinis“ ekipažas, jų energija iš pradžių atrodė žavi. Linksmi, greiti, neformalūs. Tačiau viskas ėmė byrėti vos tik į rankas pateko pirmoji stiklinių dėžė. Jokio įpakavimo. Jokio klausimo „ar čia trapu?“. Tik sparčiai suverstos dėžės ir šaldytuvas, tempiamas grindimis, kurios buvo ką tik išklotos nauju laminatu. Vienintelis pokalbis – apie tai, kur gauti cigarečių.
Kai paklausiau, ar turės kvitą – nutilo.
Perkraustymo paslaugos, kai jos siūlomos žemiausia kaina, labai dažnai būna tik transportas su raumenimis. Ir jei nori, kad kažkas būtų padaryta kitaip – turi stovėti šalia ir vadovauti.
Brangiau – ramiau?
Kitą rytą atvyko kita komanda. Du vyrai ir moteris – su segtuvais, lipdukais, net pirštinėmis. Visų pirma apėjo visą butą, sužymėjo baldus, uždavė man klausimus, kurių anksčiau net nebuvau svarstęs: „Ar sofa tilps į lifto kabiną?“, „Ar dokumentų dėžės keliaus atskirai?“
Jie atrodė ne kaip pervežėjai, o kaip žmonės, kurie daro tai kasdien. Tarsi jiems rūpėtų. Ir, tiesą pasakius, rūpėjo.
Stikliniai daiktai įvynioti. Veidrodis – į specialų dėklą. Net šuo buvo paguostas, kai pradėjo loti nuo neįprasto triukšmo.
Ką iš tikrųjų reiškia „perkraustymo paslaugos“?
Neretai šis žodis reiškia tik fizinį pernešimą. O kartais – visą procesą, kuris primena tikslų veiksmų planą. Jei nori tik transporto – rasi už pigiai. Bet jei nori, kad daiktai nukeliautų į naujus namus be streso, be subraižymų ir be „kur dingo mūsų tosteris?“ – teks rinktis protingai.
Perkraustymo paslaugos nėra vienodos. Tai kaip kava – gali gerti iš automato, o gali barista padarytą su širdute ant putos. Abu atvejai turi savo kainą. Tik vienas palieka malonų poskonį.
Asmeninė išvada po abiejų patirčių
Kai viskas buvo perkelta, sėdėjau ant dėžių naujame bute. Vienoje rankoje – sąskaita iš brangesnių paslaugų, kitoje – iš biudžetinių. Ir žinot ką? Kaina skyrėsi apie 90 eurų. Bet streso lygis – apie šviesmečius.
Vienu atveju turėjau sumuštas sienas ir kelis įbrėžimus ant komodos. Kitu – ramybę. Net už mane sudėtos etiketės ant dėžių padėjo per kelias minutes rasti šakutę, peilį ir dantų šepetėlį.
Kai perkraustymo paslaugos tampa gyvenimo dalimi
Kartais kraustymasis – tik fizinis procesas. O kartais – ribinis įvykis. Naujas etapas, skyrius, pasiryžimas keistis. Ir kai tai įvyksta, nesinori, kad viską lydėtų chaosas. Todėl perkraustymo paslaugos, kurios kainuoja daugiau, ne visada brangesnės. Jos tiesiog žino savo vertę. Ir leidžia tau jaustis saugiai.
Tad jei svarstai – verta ar neverta – pagalvok ne apie kilometrus. O apie tai, ką veiksi tą vakarą: pyksi, kad stalas nebe lygus, ar kepsi picą naujoje virtuvėje.
Esu Jovita, viena iš Hitas.lt straipsnių autorių. Jau nuo mažens mėgstu gaminti ir džiaugiuosi, kad mama leido eksperimentuoti virtuvėje. Mėgstamiausi patiekalai, be abejonės, desertai. Taip pat mėgstu „suktis” namuose, tad skaitytojams stengiuosi pateikti ne tik įdomių receptų, bet ir naudingų patarimų namų ruošoje.