Visi esame žmonės. Visi kartais sergame ar jaučiamės vieniši, norime bendrauti ir sukurti tvirtus ryšius su kitais žmonėmis. Rašytoja Maya Angelou kartą pasakė, kad žmonės pamiršta, ką jiems pasakėme, pamiršta, ką jiems padarėme, tačiau niekada nepamiršta, kaip mes privertėme juos jaustis… Kartą prabudusi naktį pamąsčiau: ar yra nors vienas žmogus, su kuriuo galėčiau aptarti ne tik kasdienes smulkmenas ar tam tikras problemas, bet taip pat nuoširdžiai pasikalbėti apie savo jausmus.
Dauguma mūsų yra pamiršę, kaip yra svarbu apie tai kalbėti. Mes kalbame apie tai, ką matėme ar ką girdėjome, tačiau pamirštame papasakoti apie svarbiausią dalyką, – kaip tuo metu jautėmės.
Juk atmintyje labiausiai įsirėžia ne tai, ką matėme ar girdėjome, o tai, ką jautėme. To pamiršti paprasčiausiai neįmanoma, tad kodėl apie tai nekalbame?
