Anemija – viena dažniausių mitybos ir sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Nors dažnai laikoma „tiesiog mažu geležies kiekiu“, iš tiesų tai sudėtingas sutrikimas, galintis atsirasti dėl įvairių priežasčių ir ilgą laiką vystytis nepastebimai.
Laiku neatpažinta ir negydoma anemija mažina darbingumą, blogina savijautą, nėštumo eigą ir vaikų vystymąsi. Todėl svarbu suprasti, kas yra anemija, kodėl ji išsivysto, kaip ją diagnozuoti ir kokį vaidmenį čia atlieka mityba bei tokie papildomi sprendimai kaip „Lucky Iron Fish“.
Kas yra mažakraujystė (anemija)?
Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių arba per mažas hemoglobino kiekis, todėl kraujas geba pernešti mažiau deguonies. Dėl to audiniai ir organai prasčiau aprūpinami deguonimi, o organizmas greičiau pavargsta.
Dažniausia anemijos priežastis – geležies trūkumas, tačiau mažakraujystė gali vystytis ir dėl vitamino B12, folio rūgšties (folio rūgšties druskų) stokos, lėtinių ligų, sutrikusio maisto medžiagų pasisavinimo ar dėl lėtinių kraujavimų (pavyzdžiui, iš virškinamojo trakto).
Dėl to anemijos simptomai neretai būna neryškūs ir nespecifiniai: nuovargis, silpnumas, odos blyškumas, dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas. Jie dažnai vystosi pamažu, todėl ankstyva anemijos diagnostika gali būti sudėtinga ir liga neretai nustatoma pavėluotai.
Anemijos priežastys ir rizikos grupės
Dažniausiai pasitaiko geležies stokos anemija. Ji gali išsivystyti, kai:
- su maistu gaunama per mažai geležies,
- geležis yra prarandama (pavyzdžiui, esant gausioms ir ilgoms mėnesinėms),
- ji blogai pasisavinama žarnyne (pavyzdžiui, sergant celiakija ar kitais virškinamojo trakto sutrikimais).
Moterys nėštumo metu turi gerokai didesnį geležies poreikį, todėl be tinkamos mitybos ir (dažnai) papildų jos itin lengvai gali susidurti su anemija. Taip pat didesnę riziką patiria mažamečiai vaikai ir paaugliai dėl intensyvaus augimo bei sparčiai didėjančio kraujo tūrio.
Lėtinės ligos (uždegiminiai susirgimai, piktybiniai navikai, lėtinė inkstų liga) gali sukelti vadinamąją lėtinių ligų anemiją. Jos mechanizmai skiriasi nuo paprasto maisto medžiagų trūkumo – organizmas kitaip reguliuoja geležies apykaitą ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tad vien tik papildoma geležis tokiais atvejais dažnai nepadeda.
Anemijos diagnostika
Pagrindiniai tyrimai, įvertinant anemiją, yra:
- pilnas kraujo tyrimas (hemoglobinas – Hb, hematokritas – HCT, eritrocitų skaičius, MCV – vidutinis eritrocitų tūris),
- ferritino ir geležies kiekio kraujyje nustatymas,
- kartais profilaktiškai tiriamas CRB (C reaktyvusis baltymas) uždegimui įvertinti,
- vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio nustatymas.
Tyrimų rezultatų interpretacija leidžia nuspręsti dėl tolesnės taktikos: pakanka pakoreguoti mitybą, reikalinga papildų terapija, ar būtini išsamesni instrumentiniai tyrimai (pavyzdžiui, endoskopija, vaizdiniai tyrimai) kraujo netekimo priežastims nustatyti.
Mityba sergant anemija: pagrindas profilaktikai ir gydymui
Mityba atlieka lemiamą vaidmenį tiek užkertant kelią anemijai, tiek padedant ją gydyti. Pakankamas geležies, vitamino B12 ir folatų (folio rūgšties druskų) kiekis racione yra esminė sąlyga, palaikanti normalią kraujodaros sistemos veiklą.
Geležis maiste aptinkama dviejose formose:
- hemine geležimi (gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje), kuri organizmo lengviau pasisavinama;
- nehemine geležimi (augaliniuose produktuose – ankštinėse daržovėse, sėklose, žalialapėse daržovėse), kurios pasisavinimas gerokai prastesnis, tačiau jį galima sustiprinti taikant tam tikrus mitybos principus.
Geležies poreikis priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vaisingo amžiaus moterims dėl menstruacijų jis yra didesnis nei vyrams, o nėštumo metu dar labiau padidėja. Todėl šioms grupėms ypač svarbu subalansuota mityba ir, esant reikalui, gydytojo paskirti papildai.
Kaip praktiškai pagerinti geležies pasisavinimą
- Derinkite augalinės (neheminės) geležies šaltinius su vitamino C gausiais produktais – paprikomis, petražolėmis, citrusiniais vaisiais, kiviais. Vitaminas C redukuoja geležį iš Fe³⁺ į lengviau pasisavinamą Fe²⁺ formą.
- Venkite užsigerti geležies turtingų patiekalų kava, arbata ar raudonuoju vynu. Juose esantys taninai ir polifenoliai slopina geležies pasisavinimą žarnyne.
- Nesiekite viename valgyme labai didelių pieno produktų kiekių su maistu, kuriame gausu geležies – didelė kalcio dozė mažina geležies įsisavinimą.
- Geležies pasisavinimą gerina fermentacija (pavyzdžiui, rauginti produktai), nes ji išlaisvina geležį iš junginių su fitinais, taip pat – jau minėtas vitaminas C, redukuojantis geležį (III) į geležį (II), t. y. lengviau pasisavinamą formą.
Įdomybė: „Lucky Iron Fish“
„Lucky Iron Fish“ – tai nedidelė iš specialaus geležies lydinio pagaminta „žuvelė“, dedama į verdantį maistą tam, kad šis būtų papildytas geležimi. Lydinys sudarytas daugiausia iš dvivalenčio geležies (Fe²⁺), kiek mažiau – trivalenčio (Fe³⁺) geležies ir pėdsakinių kitų mineralinių medžiagų.
Verdant maistą su šia geležine „žuvele“, dalis geležies jonų pereina į vandenį ar patiekalą ir taip gali padidinti jo maistinę vertę. Ypač tai aktualu vietovėse ir bendruomenėse, kur trūksta gyvūninės kilmės produktų ar geležies turinčių papildų.
Tyrimai rodo, kad apie 10 minučių verdant „Lucky Iron Fish“ skonio ar patiekalo spalvos pokyčių praktiškai nepastebima. Tačiau ilgesnis virimas ar kelių „žuvyčių“ naudojimas vienu metu gali suteikti metalinį prieskonį ir pakeisti spalvą. Rūgščioje terpėje – pavyzdžiui, įdėjus citrinos sulčių – geležies atsipalaiduoja daugiau.
Nors „Lucky Iron Fish“ pristatoma kaip praktiškas ir nebrangus sprendimas geležies trūkumui mažinti, ji negali pakeisti gydymo ar visavertės mitybos. Šį metodą reikėtų vertinti kaip galimą pagalbinę priemonę, naudojamą kartu su subalansuotu maistu ir prireikus – gydytojo paskirta geležies terapija. Ilgalaikis šio sprendimo efektyvumas vis dar tiriamas, o gauti duomenys nėra visiškai vienareikšmiai.
Dabartinių tyrimų rezultatai – nevienodi. Kai kurie jų fiksuoja pagerėjusius geležies rodiklius kraujyje tarp žmonių, naudojusių „Lucky Iron Fish“, kiti tokio efekto nepatvirtina. Pastebėta, kad galimas poveikis gali būti laikinas: dalyje studijų teigiami pokyčiai buvo akivaizdūs pirmuosius tris mėnesius, o vėliau ryškumas sumažėdavo.
Darbo „Iron release from the Lucky Iron Fish: safety considerations“ autorių duomenimis, „Lucky Iron Fish“ sudaryta daugiausia iš dvivalenčio geležies, o galimi teršalai nebuvo nustatyti arba jų kiekiai buvo mažesni nei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamos ribos.
Virimo trukmė ir vandens rūgštingumas didino išsiskiriančios geležies kiekį, tačiau net verdant penkias „žuvytes“ 60 minučių, geležies koncentracija tik artėjo prie ribos, nuo kurios gali prasidėti nepageidaujamas poveikis. Verdant vieną „žuvytę“, vandens spalva, kvapas ir skonis beveik nesikeitė, o naudojant dvi ar daugiau – skonis tapdavo nemalonus, todėl reali perdozavimo rizika praktiškai labai maža.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad saugi nereiškia pakankama. Pagrindą visada turi sudaryti kasdienė, gerai subalansuota mityba, turtinga geležimi, vitaminu B12, folatais ir vitaminu C, taip pat – sveiką geležies pasisavinimą palaikančiais maisto produktais. Esant reikšmingam anemijos laipsniui, būtinas gydytojo įvertinimas ir, jei reikia, medikamentinis gydymas. Geležinė „žuvytė“ gali būti įdomus ir praktiškas priedas, tačiau ji negali atstoti medicininės priežiūros ir atsakingo požiūrio į kasdienę mitybą.
