Paprastai dubenėlis kvapnaus sultinio mums asocijuojasi su namų jaukumu, vaikystės prisiminimais ir rūpestingu artimųjų globojimu ligos metu.
Nors ilgą laiką atrodė, kad vištienos sultinio „stebuklinga“ galia tėra liaudiškas įsitikinimas, naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad ši sriuba iš tiesų gali palengvinti kai kuriuos infekcijų simptomus ir švelniai paremti organizmo atsparumą. Vis dėlto svarbu suprasti, ko iš sultinio galime tikėtis, o ko – ne, ir kada jis tinka visiems, o kada jo reikėtų vengti.
Vištienos sultinys po padidinamuoju stiklu
Ilgus metus tai, ką apie sultinį iš patirties žinojo mūsų močiutės, buvo laikoma tik praktine išmintimi. Tačiau škotų mokslininkai nusprendė šiuos įsitikinimus patikrinti moksliškai ir atliko iki tol paskelbtų tyrimų apie vištienos sultinio poveikį organizmui metaanalizę. Apibendrinę duomenis jie pateikė išvadas, kurios ne tik patvirtino, bet kai kuriais aspektais ir išplėtė žinias apie vištienos nuovirą.
Buvo nagrinėjama, ar sultinio vartojimas ligos metu gali paspartinti sveikimą. Rezultatai parodė, kad taip – kai kuriais atvejais pasveikimas buvo greitesnis net iki dviejų su puse dienos. Nustatyta ir tai, kad žmonėms, kurie peršalimą ar lengvas kvėpavimo takų infekcijas gydėsi taip pat gerdami šiltą vištienos sultinį, simptomai buvo pastebimai lengvesni nei palyginamojoje grupėje.
Nors vis dar tiksliai nežinome, kaip ši tradicinė sriuba veikia visą organizmą, dabartiniai duomenys leidžia gana aiškiai apibūdinti jos poveikį imuninei sistemai ir kvėpavimo takams. Tai nėra stebuklingas vaistas, tačiau jo įtaka ligos eigai gali būti realesnė, nei ilgą laiką manyta.
Kaip sultinys veikia imuninę sistemą?
Daugybė tyrimų rodo, kad vištienos sultinys gali paveikti imuninę sistemą keliais būdais. Klausimas, ar paprastas dubenėlis sriubos gali turėti imunomoduliuojantį poveikį – t. y. šiek tiek keisti, kaip veikia mūsų imuninė sistema – sulaukia vis daugiau dėmesio.
Geriausiai aprašytas mechanizmas susijęs su sultinio poveikiu neutrofilams – imuninių ląstelių grupei, kuri infekcijos metu sukelia uždegiminę reakciją. Žurnale „Chest“ publikuotame tyrime pastebėta, kad vištienos sultinys gali lėtinti šių ląstelių judėjimą. Tai svarbu todėl, kad per didelis neutrofilų aktyvumas lemia gleivinių patinimą ir sudirginimą, o tai sustiprina slogą, nosies užgulimą, gerklės perštėjimą. Kai jų aktyvumas švelniai „prislopinamas“, organizmas reaguoja ramiau, o uždegiminis atsakas tampa lengviau kontroliuojamas.
Toks poveikis laikomas imunomoduliuojančiu, nes yra nukreiptas tiesiai į imuninės sistemos ląstelių veiklą. Svarbu tai, kad kalbame ne apie imuniteto „stiprinimą“, o apie per stiprios reakcijos švelninimą – būtent tai ir palengvina simptomus.
Netiesioginė pagalba imuninei sistemai per infekciją
Vištienos sultinys imunitetą veikia ir netiesiogiai. Šiltas nuoviras šildo kvėpavimo takus, padeda skystinti gleives, todėl lengviau atsikosėti, išvalyti nosį ir sinusų sritį. Be to, jis puikiai nawadina organizmą ir papildo elektrolitus, taip sukuriant sąlygas, kuriomis imuninės ląstelės veikia efektyviau. Tai fiziologinis, o ne tiesioginis imuninės sistemos ląstelių veiklos reguliavimas, tačiau infekcijos metu tokia pagalba yra labai svarbi.
Didelę reikšmę turi ir ilgas virimas, kurio dėka sultinys tampa tirštas ir aromatingas. Ilgai verdant į sultinį patenka daugiau aminorūgščių, tokių kaip cisteinas, glicinas ir glutaminas. Glutaminas yra „kuras“ žarnyno imuninėms ląstelėms, glicinui būdingas švelnus priešuždegiminis poveikis, o cisteinas padeda skystinti gleives ir palengvina kvėpavimą. Šis poveikis nėra staigus ar dramatiškas, bet nuosekliai padeda organizmui lengviau susidoroti su infekcija.
Dar vienas svarbus aspektas – sultinio poveikis virškinimo sistemai, glaudžiai susijusiai su imunine gynyba. Svarbu, kad tai yra ir maistinga, ir lengvai virškinama sriuba. Organizmas gauna energijos ir maistinių medžiagų, tačiau nereikia daug energijos skirti sudėtingam virškinimui. Dėl to daugiau „jėgų“ lieka uždegimui slopinti ir audiniams atsinaujinti.
Ko sultinys nedaro?
Vištienos sultinys nėra vaistas nuo visų infekcijų. Dubenėlis sriubos gali palengvinti gydymą ir padėti organizmui, tačiau jis negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo ar antivirusinių, antibakterinių vaistų, kai jie reikalingi.
Sultinio taip pat nereikėtų laikyti universaliu „preparatu imunitetui“. Jo poveikis yra švelnus, jis nepakels smarkiai nusilpusio imuniteto pats savaime ir neapsaugos nuo visų peršalimų. Jis gali palengvinti peršalimo ar lengvų virusinių infekcijų eigą, bet neturi būti laikomas pagrindiniu ar vieninteliu gydymo pagrindu. Tai – naudingas, bet papildomas mitybos elementas.
Kas neturėtų vartoti sultinio?
Mintis, kad vištienos sultinys tinka visiems ir visada, nėra visiškai teisinga. Nors ši sriuba paprastai laikoma lengva ir sveika, yra žmonių grupių, kurioms ji gali sukelti nemalonių pojūčių ar net sustiprinti esamas sveikatos problemas.
Dažnai sultinys gausiai sūdomas, o per didelis natrio kiekis gali kelti arterinį kraujospūdį ar didinti patinimų riziką. Kadangi tai ilgai virtas mėsos ir kaulų nuoviras, jis gali būti problemiškas asmenims, sergantiems hiperurikemija ir podagra – dėl padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio gali paaštrėti skausmai sąnariuose. Dėl tos pačios priežasties sultinys nėra geriausias pasirinkimas sergantiems inkstų ligomis arba tiems, kurie dėl sveikatos būklės turi laikytis mažai baltymų turinčios dietos.
Jei sergate refliuksu (GERL) ar turite riebalų virškinimo sutrikimų – pavyzdžiui, po tulžies pūslės pašalinimo – sultinys turėtų būti kruopščiai nuvarvintas nuo riebalų. Kitaip jis gali skatinti rūgšties grįžimą į stemplę, stiprinti rėmenį ir sukelti virškinimo diskomfortą. Tokiais atvejais tinka liesesnis, mažiau riebus ir labiau praskiestas variantas, su ribotu druskos kiekiu.
Ar tai vienintelė „stebuklinga“ sriuba?
Ilgus metus vištienos sultinys buvo beveik sinonimas „sriubai ligoniui“, tačiau jis neturi monopolio sveikatinančioms savybėms. Iš tiesų, dėl švelnaus priešuždegiminio poveikio, šildančių savybių, aminorūgščių ir gebėjimo efektyviai drėkinti organizmą sultinys gali turėti lengvą imunomoduliuojantį poveikį. Vis dėlto tai nėra vienintelė sriuba, kuri padeda organizmui atsistatyti.
Daržovių sriubos, turinčios daug skaidulų, vitaminų ir antioksidantų – pavyzdžiui, moliūgų kreminė sriuba, raudonųjų burokėlių sriuba, krupnikas ar daržovių sriuba – padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą ir aprūpina organizmą medžiagomis, palaikančiomis natūralias apsaugines funkcijas. Pomidorų sriubos yra puikus likopeno, stipraus antioksidanto, šaltinis. Sriubos su ankštinėmis daržovėmis suteikia augalinių baltymų ir skaidulų, gerinančių žarnyno mikroflorą, kuri svarbi imuninei sistemai. Rytietiškos sriubos, tokios kaip miso ar pho, apjungia fermentuotus produktus, prieskonius su priešuždegiminiu poveikiu ir lengvai virškinamus baltymus.
Vištienos sultinys išsiskiria tuo, kad jo poveikis kvėpavimo takų infekcijoms gana gerai aprašytas mokslinėje literatūroje ir kad jis sujungia kelis naudingus veiksnius vienu metu: šilumą, skysčius, lengvą uždegimo slopinimą ir specifinių aminorūgščių buvimą. Vis dėlto tai nėra vienintelis „sveikas nuoviras“, o vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip sriuba gali padėti organizmui – kiekviena savaip. Todėl vištienos sultinį verta vertinti kaip dalį platesnio, subalansuoto raciono: tradicinį, efektyvų, bet ne vienintelį sveikatai palankų pasirinkimą.
