Insultas vis dar dažnai laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši pavojinga būklė vis dažniau užklumpa ir darbingo amžiaus, iš pažiūros sveikus asmenis. Greitas gyvenimo tempas, ilgalaikis stresas, prasta mityba, miego trūkumas bei mažas fizinis aktyvumas tyliai žaloja kraujagysles, o pirmuoju įspėjamuoju signalu neretai tampa būtent insultas. Suprasti, kas vyksta smegenyse insulto metu, kodėl šia liga vis dažniau suserga jauni žmonės ir kaip galime sumažinti riziką, svarbu kiekvienam – nepriklausomai nuo amžiaus.
Insultas – kas vyksta organizme?
Insultas – tai staigus kraujotakos sutrikimas centrinėje nervų sistemoje, dėl kurio tam tikra smegenų dalis negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Dėl to nervinės ląstelės pradeda žūti, o pažeidimo mastas ir pasekmės priklauso nuo to, kuri smegenų sritis apimta ir kaip greitai suteikiama pagalba.
Skiriami du pagrindiniai insulto tipai. Dažniausias yra išeminis (nedeguoninis) insultas, sudarantis apie 80–85 proc. visų atvejų. Jis atsiranda, kai kraujagyslė, maitinanti tam tikrą smegenų sritį, užsikemša trombu arba embolu (atsiskyrusia krešulio ar aterosklerotinės plokštelės dalimi). Kraujui nebegalint pratekėti, smegenų audinys greitai pradeda žūti.
Antrasis tipas – hemoraginis insultas. Jis išsivysto, kai plyšta smegenų kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenų audinį arba po smegenų dangalais (subarachnoidinė erdvė). Tokiu atveju smegenis pažeidžia ir deguonies stygius, ir mechaniškas spaudimas išsiliejusiu krauju. Abi insulto formos yra gyvybei pavojingos būklės, reikalaujančios skubios medicininės pagalbos.
Daug metų insultas buvo siejamas beveik išimtinai su vyresnio amžiaus žmonėmis, turinčiais aterosklerozę, širdies ligas ir ilgalaikį arterinį hipertenziją. Toks vaizdas iš dalies tebėra teisingas, tačiau statistika vis aiškiau rodo, kad insultas nebėra vien senjorų liga – rizikos grupėje atsiduria ir žymiai jaunesni asmenys.
Jauni suaugusieji rizikoje: ką rodo statistika?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje fiksuojama apie 12 milijonų naujų insulto atvejų. Vis didesnė jų dalis nustatoma darbingo amžiaus žmonėms. Global Burden of Disease analizė parodė, kad laikotarpiu nuo 1990 iki 2019 metų insulto atvejų skaičius tarp 25–44 metų amžiaus asmenų padidėjo daugiau nei 30 proc.
Ypač iškalbingi yra didelės metaanalizės, apėmusios 26 epidemiologinius tyrimus iš Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos ir Australijos, rezultatai. Mokslininkai lygino insulto dažnėjimą dviejose grupėse – jaunesnių nei 55 metų ir vyresnių nei 55 metų žmonių. Buvo taikomas RTTR rodiklis, parodantis, kaip keičiasi insulto dažnis jaunesnių pacientų grupėje, palyginti su vyresne. RTTR reikšmė siekė 1,57, tai reiškia, kad insulto atvejų daugėjimas tarp jaunų suaugusiųjų buvo gerokai spartesnis nei tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Svarbu tai, kad labiausiai daugėjo išeminio insulto atvejų, tačiau augimo tendencija buvo matoma ir hemoraginio insulto, įskaitant intrakranijinius ir subarachnoidinius kraujo išsiliejimus, atvejais. Tyrimai neparodė reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų, todėl problema laikoma visos populiacijos, o ne lyties ypatumu.
Po 2010 metų situacija ėmė blogėti
Ypač nerimą kelia analizės, apimančios laikotarpį po 2010 metų. Būtent pastarąjį dešimtmetį insulto atvejų augimo tempas tarp jaunų suaugusiųjų buvo didžiausias. Išsivysčiusiose šalyse pavyko žymiai sumažinti insultų dažnį vyresnio amžiaus žmonėms – daugiausia dėl geresnės arterinio kraujo spaudimo kontrolės, plačiai taikomų antikoaguliantų ir antitrombinių vaistų bei pažangios diagnostikos (pvz., širdies ritmo sutrikimų nustatymo).
Tuo tarpu jaunesnėse amžiaus grupėse tokio teigiamo pokyčio nepastebima, o daugelyje regionų situacija net akivaizdžiai blogėja. Tai reiškia, kad tradicinės profilaktikos priemonės nepasiekia jaunesnių žmonių arba jie jų nevertina rimtai.
Apie panašias tendencijas praneša ir Lietuvos bei kitų šalių insulto registrai. Neurologai pabrėžia, kad insulto skyriai vis dažniau sulaukia trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių pacientų – dažnai aktyvių, dirbančių, anksčiau neturėjusių nustatytų lėtinių ligų ir nelaikiusių savęs rizikos grupės asmenimis.
Kodėl insultas vis dažniau ištinka jaunesnius?
Mokslininkai sutaria, kad didėjantis insultų skaičius tarp jaunų suaugusiųjų yra kelių veiksnių visuma. Pagrindinis išlieka arterinė hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis, kuris vis dažniau nustatomas dar nesulaukus 40 metų ir neretai ilgą laiką būna nediagnozuotas, nes nejaučiama jokių simptomų.
Didelę reikšmę turi ir medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip 2 tipo cukrinis diabetas ir atsparumas insulinui. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys angliavandenių apykaitos sutrikimų, turi gerokai didesnę kraujagyslių pažeidimo riziką net ir tuo atveju, jei liga diagnozuota neseniai. Dažnai tai susiję su antsvoriu, visceraliniu (vidaus organus gaubiančiu) riebalu ir netinkama mityba, gausia paprastųjų angliavandenių ir perdirbtų produktų.
Jaunesniems pacientams neretai nustatomos ir anksčiau nediagnozuotos širdies ligos – širdies ritmo sutrikimai (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas), įgimtos širdies ydos, širdies vožtuvų pažeidimai ar krešumo sutrikimai. Tokiais atvejais atlikus išsamius tyrimus paaiškėja, kad insultas buvo pirmasis šių ligų pasireiškimas.
Kraujagyslių sveikata ir šiuolaikinis gyvenimo būdas
Negalima neįvertinti ir gyvenimo būdo įtakos. Rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, skatina lėtinį kraujagyslių sienelių uždegimą ir pažeidžia endotelį – vidinį kraujagyslių sluoksnį. Dėl to lengviau formuojasi aterosklerotinės plokštelės ir krešuliai.
Nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir ilgos sėdėjimo valandos, ypač dirbant sėdimą darbą, dar labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Sėdimas gyvenimo būdas siejamas su medžiagų apykaitos sulėtėjimu, raumenų masės mažėjimu, kraujo sąstoviu kojų venose ir lėtiniu uždegimu.
Vis dažniau pabrėžiama ir lėtinio streso, miego stokos bei hormonų pusiausvyros sutrikimų įtaka. Nuolat padidėjęs streso hormono kortizolio lygis veikia kraujagysles, kraujospūdį ir gliukozės apykaitą. Jaunesniems žmonėms insultas neretai yra ir pirmasis nediagnozuotų širdies ligų signalas – pavyzdžiui, minėto prieširdžių virpėjimo ar įgimtų struktūrinių širdies ypatumų.
Prie rizikos taip pat prisideda psichoaktyvios medžiagos ir kai kurie narkotikai. Jie gali sukelti staigų kraujagyslių spazmą, smarkiai padidinti kraujospūdį ar tiesiogiai pažeisti kraujagyslių sieneles, taip sukurdami sąlygas insultui.
Insulto pasekmės jauname amžiuje
Insultas jauname amžiuje ypač skausmingas ne tik medicinine, bet ir socialine prasme. Be tiesioginio pavojaus gyvybei, jis dažnai reiškia ilgą ir sudėtingą reabilitaciją, būtinybę iš naujo mokytis kasdienių veiksmų – vaikščioti, kalbėti, apsitarnauti. Dažnai sutrinka darbingumas, tampa sunku grįžti į ankstesnę profesinę veiklą, pasikeičia šeimos ir socialinis gyvenimas.
Tyrimai rodo, kad iki 50 proc. jaunų pacientų po insulto ilgą laiką išlieka pažintiniai sutrikimai, depresija ar nerimo sutrikimai. Tai lemia ne tik pažeistas smegenų sritis, bet ir staigus gyvenimo pokytis, priklausomybė nuo artimųjų pagalbos, pajamų praradimas ir baimė dėl ateities. Dėl to pacientams itin svarbi ne tik fizinė, bet ir psichologinė, socialinė bei profesinė reabilitacija.
Profilaktiką reikia pradėti daug anksčiau
Remiantis šiandien turimais duomenimis, tampa akivaizdu: insultas nėra vien vyresnio amžiaus žmonių liga. Jis vis dažniau paliečia jaunus, aktyvius asmenis, kurie savęs nelaiko rizikos grupės atstovais ir dažnai vengia reguliariai tikrintis sveikatą.
Specialistai pabrėžia, kad pagrindinį vaidmenį čia atlieka ankstyva profilaktika. Reguliarus arterinio kraujospūdžio matavimas, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimai turėtų tapti įprasta praktika ne tik senjorams, bet ir jauniems suaugusiesiems. Ypač jei šeimoje yra buvę ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Ne mažiau svarbu rūpintis miego kokybe, mažinti lėtinį stresą, rinktis sveikesnę mitybą ir užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą. Tai nėra trumpalaikė „akcija“, o ilgalaikis gyvenimo būdas, kuris padeda apsaugoti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir smegenis.
Negalima ignoruoti ir įspėjamųjų insulto požymių: staiga atsiradusio galūnių tirpimo ar silpnumo, veido asimetrijos (viena lūpos ar veido pusė „nukrenta“), kalbos sutrikimų (sunkiau kalbėti, suprasti kitų žodžius) ar staigių, neįprastai stiprių galvos svaigimo ir galvos skausmo epizodų. Tokiais atvejais būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą – laikas čia lemia, kiek smegenų audinio pavyks išsaugoti ir kokios bus ilgalaikės pasekmės.
