Leprosė – liga, kuri daugeliui asocijuojasi su viduramžių istorijomis ir religinių tekstų pasakojimais apie „raupsuotus“ žmones. Šiandien, nepaisant mokslo pažangos ir veiksmingo gydymo, ji vis dar egzistuoja ir kasmet pasaulyje nustatoma dešimtys tūkstančių naujų atvejų.
Dėl globalizacijos, migracijos ir intensyvaus žmonių judėjimo tarp žemynų retkarčiais pavieniai ligos atvejai pasiekia ir Europą, primindami, kad net ir „užmirštos“ infekcinės ligos gali sugrįžti. Svarbu žinoti, kaip ši liga plinta, kokie jos simptomai ir kaip ji gydoma, kad nereikalinga baimė neužgožtų fakto – šiandien trądą galima veiksmingai kontroliuoti ir daugeliu atvejų visiškai išgydyti.
Istorijose minima liga sugrįžo į Europą: kaip Rumunijoje nustatytas trądas?
Rumunijoje pirmą kartą per 44 metus patvirtintas užsikrėtimo trądu atvejis – ligos, kurią dažniausiai prisimename iš istorinių šaltinių. Trądas nustatytas ne pilnai trisdešimties metų Azijos kilmės moteriai, dirbusiai masažo salone. Dar trys tame pačiame salone dirbusios moterys buvo hospitalizuotos stebėsenai, o gavus detalius tyrimų rezultatus, vienai jų taip pat patvirtinta ši liga.
Paaiškėjo, kad visos moterys kilusios iš to paties Azijos regiono ir dirbo vienoje vietoje – masažo salone Klužo-Napokoje (Cluj-Napoca) Rumunijoje.
Po trądo diagnozės salonas buvo nedelsiant uždarytas. Vis dėlto Rumunijos sveikatos apsaugos ministras Aleksandru Rogobete ramina, kad saloną lankę klientai neturėtų nerimauti dėl savo sveikatos, nes užsikrėtimas trądu paprastai įvyksta tik esant ilgalaikei ir glaudžiai sąveikai su sergančiuoju.
„Valstybinė Sveikatos Ministerijos Sanitarinė Inspekcija ir Klužo visuomenės sveikatos direktoratas (DSP) nurodė skubiai imtis priemonių rizikai sumažinti: atlikti visų naudojamų patalpų ozonavimo dezinfekciją; patikrinti persirengimo kambarius ir asmenines daiktų laikymo vietas; sustiprinti higienos procedūras, naudojant patvirtintas biocidines priemones; suplanuoti darbuotojų medicininius patikrinimus darbo medicinos rėmuose; išplėsti epidemiologinę diagnostinę analizę“ – rašė ministras socialiniuose tinkluose.
Ministras taip pat pabrėžė, kad „rizika plačiajai visuomenei išlieka maža, o situacija valdoma su maksimalia atsakomybe“.
Kas yra trądas (Hansen liga)?
Trądas – tai lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium leprae. Kita šios ligos pavadinimo forma – Hanseno liga. Kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama apie 170 tūkst. naujų trądo atvejų, tačiau daugiausia jų nustatoma Afrikos šalyse, Indijoje, Indonezijoje ir Brazilijoje.
Nors liga ir siejama su sunkiomis deformacijomis bei mirtimi, šiandien mirtingumas nuo trądo mažėja. Anksti diagnozavus ligą ir laiku pradėjus gydymą, galima ją visiškai išgydyti arba bent jau gerokai sumažinti sunkių, gyvybei pavojingų komplikacijų riziką. Modernus gydymas leidžia sustabdyti nervų pažeidimą, išvengti deformacijų ir sumažinti nuolatinės negalios tikimybę.
Nors pagrindiniai trądo židiniai išlieka tropinėse ir subtropinėse šalyse, pavieniai atvejai Europoje fiksuojami migracijos ir tarptautinių kelionių kontekste. Būtent dėl šių veiksnių po 44 metų pertraukos trądas vėl diagnozuotas Rumunijoje.
Trądas plinta oro lašeliniu keliu, tačiau ne per trumpą, atsitiktinį kontaktą. Norint, kad įvyktų užsikrėtimas, būtina ilgalaikė, dažna ir artima sąveika su sergančiu žmogumi. Ši liga nepasižymi dideliu užkrečiamumu, o infekcijos pavojus daugiausia gresia artimiems, ilgalaikiams kontaktams (šeimos nariams, kartu gyvenantiems asmenims).
Vienas iš trądo ypatumų – labai ilgas inkubacinis periodas: pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia po maždaug dvejų metų, o kai kuriais atvejais net po kelių ar keliolikos metų nuo užsikrėtimo.
Trądo simptomai: kaip atpažinti ligą?
Trądas dažniausiai asocijuojasi su pastebimais odos pakitimais – pūslelėmis ar opomis primenančiomis žaizdomis. Tačiau tai tik dalis ligos vaizdo. Trądas pažeidžia ne tik odą, bet ir periferinius nervus, akis, kai kuriais atvejais – viršutinius kvėpavimo takus.
Odos simptomai
- Dėmės – ant odos atsiranda blyškios (hipopigmentuotos) arba paraudusios / rusvos dėmės. Dažna jų ypatybė – sumažėjęs ar išnykęs jautrumas: tokios vietos prastai jaučia prisilietimą, skausmą, temperatūros pokyčius.
- Guzeliai ir infiltratai – odoje gali formuotis įvairaus dydžio guzeliai, sustorėjimai. Jie gali būti išsidėstę simetriškai arba nesimetriškai, apimti veidą, liemenį, galūnes.
- Sausa, pleiskanojanti oda – sergančiojo oda tampa sausa, pradeda luptis, gali skilinėti.
- Plaukų ir antakių slinkimas – pastebimas ryškus plaukų retėjimas, taip pat dažnai iškrenta antakiai.
- Odos sustorėjimas – ypač veido srityje oda tampa pastorėjusi, nelygi. Esant ilgam ir negydomam ligos eigai išryškėja vadinamoji „liūto veido“ išraiška (facies leontina).
Neurologiniai simptomai
Trądas pažeidžia periferinius nervus, todėl be odos pakitimų išryškėja ir nervų sistemos simptomai:
- Jutimo netekimas – atsiranda sutrikęs prisilietimo, skausmo, temperatūros jutimas rankose ir kojose. Dėl to pacientai gali nepastebėti traumų, nudegimų, žaizdų, kurios vėliau infekuojasi ir sukelia sunkių komplikacijų.
- Raumenų silpnumas – ilgainiui silpnėja galūnių raumenys, sunkėja kasdieniai judesiai, smulkieji darbai, o negydomas procesas gali sukelti paralyžių ir būdingas rankų bei pėdų deformacijas.
- Periferinių nervų pažeidimas – periferiniai nervai storėja, tampa skausmingi, juntami kaip stori virvelę primenantys dariniai po oda.
Be šių požymių, sergantiems trądu gali pasireikšti akių pažeidimai – junginės ar ragenos uždegimas, kurie negydomi gali lemti regėjimo pablogėjimą ar net apakimą. Taip pat galimi simptomai, panašūs į įprastą infekciją: bendras silpnumas, sloga, kvėpavimo pasunkėjimas.
Trądo diagnostika: kaip nustatoma ši liga?
Įtarus Hanseno ligą, vien odos apžiūros dažniausiai nepakanka, nors patyręs specialistas dažnai gali įtarti diagnozę remdamasis tipinėmis dėmėmis ir jutimo sutrikimais. Diagnozei patvirtinti būtina atlikti laboratorinius tyrimus.
Pagrindiniai tyrimo metodai:
- Nosies išskyros tepinėlis – paimamas mėginys iš nosies gleivinės, kuris mikroskopuojamas siekiant aptikti Mycobacterium leprae bakterijas.
- Odos biopsija – paimamas mažas pakitusios odos gabalėlis (bioptatas), kuris tiriamas mikroskopu. Tai vienas patikimiausių būdų patvirtinti trądo diagnozę.
- Molekuliniai tyrimai (pvz., PGR) – leidžia nustatyti ligos sukėlėjo genetinę medžiagą, taip padidinant diagnozės tikslumą, ypač ankstyvose ar netipinėse ligos stadijose.
Trądas sukelia ilgalaikį periferinių nervų pažeidimą ir negydomas gali sąlygoti nuolatinę negalią. Tačiau laiku diagnozavus ir pradėjus specifinį gydymą, ligos progresavimą galima sustabdyti, o kai kuriais atvejais – grąžinti pacientui beveik visavertę gyvenimo kokybę.
Gydymas: ar trądas šiandien išgydomas?
Šiuolaikinė medicina turi veiksmingų priemonių kovai su Hanseno liga. Gydymas remiasi vadinamuoju kombinuotu (trigubu) gydymu, kuris padeda sunaikinti bakterijas ir sumažinti atsparumo vaistams riziką.
Dažniausiai taikomas vaistų derinys:
- Dapsonas
- Rifampicinas
- Klofaziminas
Priklausomai nuo ligos formos ir sunkumo, šie vaistai vartojami kelis mėnesius ar net ilgiau – gydymas paprastai trunka mažiausiai pusę metų, o kai kuriais atvejais ir iki metų ar ilgiau. Šalia antibakterinių preparatų dažnai skiriami gliukokortikosteroidai, kurie mažina uždegimą, padeda sumažinti nervų pažeidimus ir skausmą.
Toks kompleksinis gydymas daugeliu atvejų leidžia visiškai pašalinti ligos sukėlėją iš organizmo ir sustabdyti progresuojančius pažeidimus.
Stebėjimas po gydymo
Net ir baigus gydymą, pacientams rekomenduojama ilgalaikė medicininė stebėsena – dažnai iki 10 metų. Tai leidžia laiku pastebėti galimą ligos atsinaujinimą ar vėlyvas komplikacijas ir nedelsiant pradėti pakartotinį gydymą.
Vis dėlto trądo atkrytis yra retas – pasitaiko maždaug 1 proc. sėkmingai gydytų pacientų. Dėl šios priežasties svarbiausia – laiku kreiptis į medikus, pajutus įtartinus simptomus (ypač odos dėmes su jutimo sutrikimu, ilgesnį laiką trunkantį galūnių tirpimą) ir nebijoti pačios diagnozės – tai šiandien išgydoma liga.
Stigma ir psichologinės pasekmės
Trądą turintys pacientai susiduria ne tik su fiziniais sunkumais ir galimomis deformacijomis. Istoriškai ši liga buvo laikoma „prakeiksmu“, sergantieji buvo izoliuojami ir smerkiami. Deja, stigmos liekanos iš dalies jaučiamos ir šiandien.
Dėl išvaizdos pokyčių ir visuomenės nuostatų sergantys žmonės dažnai patiria socialinę atskirtį, diskriminaciją ir psichologinį spaudimą. Todėl trądo gydymas turėtų apimti ne tik fizinių simptomų kontrolę, bet ir psichologinę pagalbą, socialinę integraciją, visuomenės švietimą. Žinojimas, kad liga yra valdoma ir išgydoma, padeda mažinti nepagrįstą baimę ir neigiamas nuostatas.
