Žiemos sezonu metu daugelis mūsų pripranta prie įvairių, atrodytų, nereikšmingų negalavimų: sausėjančios lūpos, perštinti nosis, jautresnė oda ar trumpalaikis gerklės perštėjimas. Dažnai tai nurašome šaltam orui, sausam patalpų orui ar paprasčiausiam nuovargiui.
Tačiau kai kurie, iš pirmo žvilgsnio menki pojūčiai burnoje – ypač deginimas ar keistas jautrumas liežuvyje – gali būti ne tik laikinas dirginimas. Kartais tai – pirmasis rimtesnės bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, anginos, ženklas. Suprasti šiuos ankstyvus signalus ir nereaguoti į juos abejingai – svarbu norint greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.
Prasideda nekaltai: deginimas, dilgčiojimas ir keistas jautrumas
Įsivaizduok, kad gerdamas rytinę arbatą pajunti lengvą deginimą burnoje. Ne gerklėje, o pačiame liežuvyje. Neskauda stipriai, labiau erzina. Tarsi skonio receptoriai būtų patinę ar sudirgę. Vieni tai aiškina aštresniu maistu iš vakaro, kiti – sausu oru nuo radiatorių. Pirma mintis? Nieko rimto. Praeis savaime.
Tačiau po kelių valandų deginimas vėl sugrįžta. Karšta arbata ima graužti, o vėsesnis vanduo sukelia keistą diskomfortą. Atsiranda lengvas duriantis pojūtis ryjant, kurio anksčiau nebuvo. Ir nors vis dar neatrodo, kad sergi, organizmas jau siunčia pavojaus signalus.
Kodėl šį simptomą taip lengva nuvertinti?
Žiemą burnos ertmę dirgina viskas: šaltis, vėjas, staigūs temperatūrų pokyčiai, sausas patalpų oras. Todėl liežuvio deginimas atrodo kaip visiškai natūrali reakcija. Problema ta, kad kai kuriais atvejais šis simptomas neturi nieko bendra nei su temperatūra, nei su paprastu išsausėjimu. Kai kurie pacientai jį apibūdina net kaip dilgčiojimą, primenantį labai rūgštaus vaisiaus suvalgymą.
Būtent dėl šio tariamo „natūralumo“ daug žmonių nekreipia dėmesio į pirmuosius ženklus. Tik vėliau pradeda skųstis sunkesne galva, šaltkrėčiu, nuolatiniu rijimo judesiu, diskomfortu kaklo srityje ir bendru savijautos pablogėjimu.
Kai po paros simptomai stiprėja, reikalai rimtėja
Jei liežuvio deginimas išlieka ilgiau nei vieną dieną ir papildomai atsiranda:
- skausmingumas ar jautrumas po apatiniu žandikauliu,
- perštėjimas ar „draskymas“ burnos ertmės gilumoje,
- lengvi, bet juntami rijimo sutrikimai,
- staigus nuovargis arba „išsikrovimo“ jausmas,
tai gali rodyti, kad organizme vyksta intensyvi kova su kur kas rimtesniu priešu nei sausas oras. Būtent šiame etape daug žmonių pirmą kartą susimąsto, ar tai ne besivystančios infekcijos pradžia.
Ir dažnai tik tada išgirsta aiškią diagnozę.
Kaltas streptokokas. Taip prasideda angina
Gydytojai pabrėžia, kad daliai pacientų pirmasis anginos požymis nėra klasikinis gerklės skausmas. Vietoje jo pirmiausia pasireiškia būtent liežuvio deginimas ar neįprastas jautrumas. Taip nutinka todėl, kad streptokokas burnos ir ryklės gleivinę kolonizuoja palaipsniui. Iš pradžių dirgina liežuvį, gomurį ir užpakalines burnos ertmės dalis, o tik vėliau atsiranda visas tipiškų simptomų rinkinys: aukšta temperatūra, stiprus skausmas ryjant, pūlingi apnašai ant tonzilių ir padidėję limfmazgiai kakle.
Paprastai tariant, tai, ką daugelis mūsų palaiko šalčio ar sauso oro padariniu, neretai yra pirmasis besivystančios anginos etapas.
Kodėl žiemą toks scenarijus pasitaiko dažniau?
Žiemą gleivinės yra nuolat išsausėjusios, todėl lengviau pažeidžiamos ir jas paprasčiau „praduria“ mikroskopinės žaizdelės. Tai idealios sąlygos bakterijoms daugintis ir prasiskverbti giliau. Prie to prisideda perpildytas viešasis transportas, atviros darbo erdvės, mokyklos ir dažnesnis kontaktas su peršalusiais ar sergančiais žmonėmis. Streptokokas pasinaudoja kiekviena tokia proga, o organizmas į tai atsako ne visada tipiškais, lengvai atpažįstamais simptomais.
Dalis žmonių pastebi ir skonio pakitimus: patiekalai staiga atrodo ryškiau aštrūs, rūgštūs ar tiesiog „kitokie“. Kiti jaučia, tarsi liežuvio paviršius būtų šiurkštus, lyg padengtas plona plėvele. Visa tai gali būti ankstyvi infekcijos ženklai, kurių nereikėtų nurašyti vien sezoniniams veiksniams.
Ką daryti, jei įtari, kad tai daugiau nei dirginimas?
Šioje stadijoje svarbiausia stebėti, ar simptomai stiprėja, plinta ir ar prisideda naujų negalavimų – karščiavimas, skausmas ryjant, bendras silpnumas. Jei deginimas ar skausmingumas ryjant didėja, būtina kreiptis į gydytoją dėl ryklės tepinėlio arba greito streptokoko testo. Anginos neišgydysi vien liaudiškomis priemonėmis – jai dažniausiai reikalingi antibiotikai, o negydoma ji gali sukelti tokių komplikacijų, kaip ausų uždegimas, pūlinys aplink tonziles ar net inkstų pažeidimas.
Kol lauki konsultacijos, verta:
- rinktis vėsius arba kambario temperatūros gėrimus,
- nuvilgyti ir drėkinti patalpų orą,
- kiek įmanoma daugiau ilsėtis ir vengti fizinio pervargimo,
- atsisakyti aštrių prieskonių, alkoholio, gazuotų gėrimų ir rūgščių produktų (citrusinių vaisių, acto, stipriai marinuotų patiekalų).
Tokios priemonės gali sumažinti gleivinės dirginimą ir palengvinti savijautą, bet jos nepakeičia medicininio gydymo, jei patvirtinama bakterinė infekcija.
Neignoruok burnos ertmės signalų
Liežuvio deginimas ar keistas jautrumas dažnai atrodo per menkas simptomas, kad būtų siejamas su angina ar kita rimtesne infekcija. Vis dėlto praktikoje būtent taip iš tikrųjų prasideda liga daliai pacientų. Jei žiemą nuolat jauti neįprastą diskomfortą burnoje – deginimą, šiurkštumo jausmą, skausmą ryjant ar neįprastus pojūčius po žandikauliu – neverta automatiškai visko aiškinti tik šildymu ar šalčiu.
Tai gali būti pirmasis ženklas, kad organizme jau veikia bakterija, kuri tik ruošiasi stipresniam „atakos“ etapui. Kuo anksčiau į tai sureaguosi ir pasitikrinsi, tuo greičiau bus skirta tinkama terapija ir tuo mažesnė rizika, kad liga ilgam išmuš iš įprasto gyvenimo ritmo.
