Užsikimšusi nosis, spaudžiantis galvos skausmas, nuolatinis nuovargis ir prastėjanti savijauta – tai simptomai, kuriuos daugelis linkę nurašyti „paprastam peršalimui“. Tačiau neretai už jų slypi sinusų uždegimas.
Tai dažna, bet neretai nuvertinama liga, kuri negydoma ar gydoma netinkamai gali tapti lėtine ir ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę. Žinant, kas iš tikrųjų sukelia sinusų uždegimą, kaip jis pasireiškia, gydomas ir kaip jo išvengti, galima ne tik greičiau pasveikti, bet ir sumažinti pavojingų komplikacijų riziką.
Kas yra sinusų uždegimas?
Sinusų uždegimas – tai uždegiminis procesas nosies ančių (prienosinių sinusų) gleivinėje. Dažniausiai liga prasideda staiga ir vystosi kaip kvėpavimo takų infekcijos pasekmė. Daugeliu atvejų ją sukelia virusai – tuomet būklė labai panaši į įprastą peršalimą, trunka iki 10 dienų ir praeina savaime, be specifinio gydymo.
Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei 10 dienų arba po kelių lengvesnių dienų būklė vėl ryškiai pablogėja, kalbama apie pokomplikacinę, po viruso atsiradusią sinusito formą.
Retesnė, bet kliniškai svarbiausia yra bakterinė sinusų uždegimo forma. Ji įtariama, kai pasireiškia būdingas simptomų derinys: vienpusis, tirštas, pūlingas sekretas iš nosies, stiprus lokalizuotas veido ar galvos skausmas, aukšta, daugiau kaip 39 °C temperatūra ir aiškiai jaučiamas savijautos pablogėjimas po laikinos pagerėjimo fazės.
Skiriama ir lėtinė prienosinių ančių uždegimo forma, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių ir visiškai neišnyksta, nors kartais gali šiek tiek susilpnėti.
Kodėl svarbu nustatyti sinusų uždegimo priežastį?
Skirtingos sinusų uždegimo formos tarpusavyje persidengia, todėl net ir gydytojui ne visada paprasta tiksliai atskirti, ar ligą sukėlė virusai, ar bakterijos. Vis dėlto teisingai įvertinta priežastis yra itin svarbi, nes tik bakterinės kilmės sinusų uždegimas reikalauja gydymo antibiotikais.
Nepaisant gana plačiai paplitusio įsitikinimo, kad „sinusitui visada reikia antibiotikų“, tyrimai rodo, jog bakterijos yra atsakingos tik už maždaug 0,5–2 proc. susirgimų. Tai reiškia, kad daugiausia sinusų uždegimų sukelia virusai, o rutiniškas antibiotikų vartojimas dažniausiai yra nereikalingas ir net žalingas, nes skatina bakterijų atsparumą vaistams ir didina komplikacijų riziką ateityje.
Sinusų uždegimo priežastys
Vis dažniau sinusų uždegimas yra kelių veiksnių – aplinkos ir sveikatos būklės – sąveikos rezultatas. Didėjantis oro užterštumas, smogas, kietosios dalelės bei ilgesni žiedadulkių sezonai lemia alerginio rinito (alerginio slogos) paplitimo augimą. Negydoma alergija sukelia nuolatinį nosies gleivinės paburkimą, užkemša sinusų angas ir sudaro palankias sąlygas bakteriniams ar grybeliniams užkrėtimams.
Savo darbą apsunkina ir sausas oras – tiek žiemą šildomose, tiek vasarą kondicionuojamose patalpose. Išsausėjusi nosies ir sinusų gleivinė prasčiau atlieka apsauginę ir savaiminio apsivalymo funkciją, todėl organizmui sunkiau pašalinti mikroorganizmus ir nešvarumus.
Ne mažiau svarbūs ir dantų bei žandikaulių srities susirgimai. Lėtiniai šaknų uždegimai, ne iki galo išgydytos infekcijos ar komplikacijos po dantų rovimo gali tapti vienpusio viršutinio žandikaulio ančio uždegimo priežastimi. Tokie atvejai neretai ilgai lieka nediagnozuoti.
Sinusų uždegimo eigą apsunkina ir piktnaudžiavimas antibiotikais. Dažnai ir nepagrįstai vartojami antibiotikai skatina bakterijų atsparumo didėjimą ir lemia tai, kad infekcijos lengviau pereina į ilgalaikę, lėtinę formą.
Dažnesniam ir sunkesniam sinusų uždegimui taip pat palankios tam tikros anatomijos ypatybės: iškrypusi nosies pertvara, padidėję adenoidai (ryklės tonzilė), nosies polipai. Svarbus rizikos veiksnys – rūkymas, kuris pažeidžia gleivinės virpamojo epitelio plaukelius (blakstienėles), atsakingus už natūralų sinusų apsivalymą.
Sinusų uždegimo simptomai
Sinusitas dažnai painiojamas su paprastu peršalimu, nes abiem atvejais pasireiškia labai panašūs simptomai: sloga, užgulusi nosis, varvantis sekretas, susilpnėjusi uoslė. Dažni ir bendri požymiai – prasta savijauta, silpnumas, „išsunktumo“ jausmas, galvos skausmas.
Tačiau esant sinusų uždegimui ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į stiprėjantį spaudimo pojūtį veide, kuris pereina į skausmą ir sustiprėja lenkiantis, staigiau keičiant galvos padėtį ar kosint. Kartais skausmas labiau jaučiamas kaktoje, smilkiniuose, žandikaulyje, virš dantų ar už akių. Jį gali lydėti blogas burnos kvapas, tirštas, gelsvai žalsvas sekretas, naktinis kosulys dėl užpakaline sienele tekančios išskyros.
Sinusų uždegimo gydymas
Ūminio sinusų uždegimo pradžioje gydymas dažniausiai neapsiriboja antibiotikais. Pirmiausia siekiama palengvinti simptomus ir sudaryti sąlygas sinusams natūraliai išsivalyti. Kadangi dauguma atvejų yra virusinės kilmės, gydymas daugiausia yra simptominis.
Pagrindinė priemonė – reguliarus nosies plovimas izotoniniu ar hipertonišku druskos tirpalu. Tai padeda praskystinti tirštą sekretą, sumažinti gleivinės paburkimą ir pagerinti sekreto nutekėjimą iš sinusų.
Kai vargina veido ar galvos skausmas, pakyla temperatūra, galima vartoti įprastus skausmą ir uždegimą malšinančius vaistus, parinktus pagal individualią sveikatos būklę ir gydytojo ar vaistininko rekomendacijas.
Esant stipriai nosies obstrukcijai, trumpam laikui gali būti skiriamos nosies gleivinę sutraukiančios lašų ar purškalų formos priemonės. Labai svarbu jų nevartoti ilgiau, nei nurodyta (paprastai 5–7 dienas), nes ilgalaikis vartojimas pats gali tapti lėtinio nosies užgulimo priežastimi.
Kartais papildomai rekomenduojami preparatai su cinku, vitaminu C ar augalinėmis medžiagomis, tačiau jų efektyvumas dažniausiai yra ribotas. Esminis principas – nevartoti antibiotikų savo iniciatyva ir nepradėti nosinių kortikosteroidų be aiškių gydytojo nurodymų. Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai simptomai ir apžiūros duomenys rodo bakterinę infekciją.
Kuo pavojingas sinusų uždegimas?
Nors dauguma sinusų uždegimo atvejų praeina be rimtų pasekmių, netinkamai ar nepakankamai gydoma infekcija gali sukelti pavojingų, nors ir retų, komplikacijų. Sinusai yra arti smegenų ir akių, todėl uždegimas gali išplisti į šias sritis.
Prie pavojingų sinusito komplikacijų priskiriama:
- galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas (meningitas);
- smegenų pūlinys;
- veninių smegenų sinusų trombozė;
- akiduobės (orbitos) pūlinys;
- akiduobės minkštųjų audinių uždegimas;
- kaulų ir kaulų čiulpų uždegimas (osteomielitas).
Tokios būklės vystosi retai, tačiau joms būdinga sunki eiga ir būtinas skubus, dažnai stacionarinis gydymas, kartais reikalinga ir chirurginė intervencija.
Kaip galima išvengti sinusų uždegimo?
Nėra vienos priemonės, galinčios visiškai apsaugoti nuo sinusito, tačiau įgyvendinus kelis paprastus įpročius, riziką galima gerokai sumažinti:
- Stenkitės palaikyti optimalų oro drėgnumą namuose ir darbo vietoje, ypač šildymo sezono metu. Per sausas oras silpnina gleivinės apsaugines funkcijas ir skatina infekcijas, todėl oro drėkintuvai ar bent jau šlapios šluostės ant radiatorių gali suteikti realios naudos.
- Dažnai plaukite rankas, ypač šaltuoju metų laiku ir lankydamiesi vietose, kur daug žmonių – tai paprastas ir efektyvus būdas sumažinti virusinių infekcijų plitimą.
- Venkite tabako dūmų ir kitų oro teršalų, kurie dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir ilgainiui pažeidžia blakstienėles, atsakingas už sinusų apsivalymą.
- Jei sergate alergija, svarbu reguliariai vartoti gydytojo paskirtus antihistamininius vaistus ar kitą indikaciją atitinkančią terapiją ir kiek įmanoma vengti alergenų. Gerai kontroliuojama alergija ženkliai sumažina pasikartojančių sinusų uždegimų tikimybę.
- Rūpinkitės bendra imunine sistema – valgykite kuo daugiau daržovių ir vaisių, judėkite kasdien, pakankamai miegokite ir mažinkite lėtinį stresą.
Sinusų uždegimas – kada būtina skubi pagalba?
Įprasto sinusų uždegimo atveju trumpas delsimas kreiptis į gydytoją dažniausiai nepablogina prognozės. Tačiau yra situacijų, kai laukti pavojinga ir reikia nedelsiant ieškoti medicinos pagalbos.
Įspėjamieji, skubios pagalbos reikalaujantys simptomai:
- netikėtai atsiradęs ir greitai didėjantis vokų ar kaktos patinimas;
- akių iššokimas (išryškėjęs „išverstakiškumas“);
- sutrikusi akių judesių kontrolė, skausmas judinant akis;
- dvejinimasis akyse arba staigus regėjimo aštrumo pablogėjimas.
Sunerimti taip pat turėtų priversti labai stiprus, stiprėjantis galvos skausmas, sąmonės ar elgesio pakitimai, neurologiniai simptomai, meningito požymiai (stiprus sprando rigidiškumas, šviesos baimė, pykinimas, vėmimas) ar bendri sunkaus infekcinio proceso simptomai – aukšta temperatūra, šaltkrėtis, sepsio požymiai.
Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, dažnai – tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių, nes gali būti reikalingas intensyvus gydymas ir nuolatinė specialistų priežiūra.
