Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose ir alternatyviosios medicinos erdvėse vis dažniau skamba pažadai apie vadinamąjį „stebuklingą išgydymą“ – MMS. Šis tirpalas pristatomas kaip visų ligų priešnuodis: nuo vėžio ir autizmo iki COVID-19.
Tačiau mokslo bendruomenė pagaliau pateikė argumentuotą atsakymą, paremtą tyrimais, o ne emocijomis. Nauja mokslinė analizė nuplėšė šių mitų šydą ir atskleidė pavojus, slypinčius už tariamo „stebuklo“. Rezultatai tokie aiškūs, kad lieka tik vienas klausimas: kaip tokia pavojinga medžiaga apskritai galėjo tapti masiškai reklamuojamu „gydymo“ būdu?
Kas iš tikrųjų yra MMS?
MMS – tai „Miracle Mineral Solution“, kurio pagrindą sudaro natrio chloritas. Sumaišius jį su rūgštimi, susidaro chlorito dioksidas – stiprus dezinfektantas, naudojamas vandens sistemoms valyti. Kitaip tariant, tai nėra vaistas. Tai pramoninis dezinfekantas, kurį jo šalininkai siūlė gerti, duoti vaikams, vartoti nėščiosioms ar net naudoti kaip priemonę nuo visų įmanomų ligų.
Medikai ir anksčiau perspėjo apie korozines šios medžiagos savybes, tačiau naujausi tyrimai pateikė dar tvirtesnių įrodymų, kodėl MMS turėtų būti laikomas pavojingu, o ne „stebuklingu“ preparatu.
Nauji tyrimai: „stebuklo“ mitą sugriauna mokslas
Mokslininkų komanda iš Vroclavo medicinos universiteto ištyrė dvi chlorito dioksidą generuojančias formulacijas – ASC1 ir ASC2. Bandymuose buvo nagrinėjamos įvairios bakterijų rūšys: nuo pavojingų Staphylococcus aureus ir E. coli iki naudingų probiotikų, tokių kaip Lactobacillus rhamnosus.
Tyrimo rezultatai atskleidė esminį dalyką: tam, kad tirpalas veiksmingai naikintų bakterijas, reikalinga tokia chlorito dioksido koncentracija, kuri kartu ardo ir žmogaus audinius. Esant 30 ppm koncentracijai, fiksuotas ryškus odos ląstelių pažeidimas ir didelis gyvybingumo sumažėjimas gyvų organizmų modeliuose. Kitaip tariant, koncentracija, galinti sunaikinti bakterijas, yra tokia pati, kuri geba pažeisti ar net sunaikinti ir jūsų gleivinę, odą bei vidaus organus.
Kitas svarbus atradimas – ASC tirpalai naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Probiotinės, žarnyno mikrobiotai būtinos bakterijos pasirodė esančios ypač jautrios. Tai kelia rimtą riziką žmonėms, kurie, tikėdamiesi „detoksikacijos“ ar „organizmo valymo“, gali susigadinti natūralią mikroflorą.
Mokslo žinutė: efektyvumas – nulinis, rizika – milžiniška
Tyrimą vykdžiusi mokslininkė dr. Ruth Dudek-Wicher pabrėžia, kad jokio terapinio MMS efekto nustatyta nebuvo. Tuo tarpu rizika – akivaizdi ir didelė. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad MMS propaguotojai naudoja nereguliuojamus lašintuvus, todėl dozės būna netikslios ir dažnai kelis kartus viršija saugias ribas. Lašų kiekis gali skirtis net dvigubai, o tai sudaro sąlygas pavojingai perdozuoti korozinę medžiagą.
Ši rizika dar labiau išauga, kai tirpalas rekomenduojamas vaikams ar nėščiosioms – praktika, kuri mokslininkams kelia ne tik nerimą, bet ir pasibaisėjimą.
Kodėl žmonės vis dar tiki tokiais preparatais?
Tyrėjai neslepia: analizė buvo atliekama ne tik dėl mikrobiologinių priežasčių, bet ir siekiant informuoti visuomenę. Socialiniai tinklai, alternatyvios terapijos grupės ir agresyvi reklama formuoja klaidingus įsitikinimus, kurie virsta pavojingomis praktikomis.
Dr. Dudek-Wicher pabrėžia, kad šių mitų paplitimui įtakos turi ne tik informacijos trūkumas, bet ir empatiškos komunikacijos stoka. Žmonės atsigręžia į abejotinus preparatus tada, kai jaučiasi nesuprasti, nusivylę tradicine medicina arba ieško greitų, paprastų sprendimų sudėtingoms sveikatos problemoms.
Kodėl pramoninis chlorito dioksidas – ne tas pats, ką maišo MMS šalininkai?
Mokslininkai pabrėžia ir dar vieną svarbią detalę: industrijoje naudojamos chlorito dioksido formos yra griežtai kontroliuojamos, tiksliai dozuojamos ir niekada neskirtos vartoti per burną.
Tuo tarpu namų sąlygomis „gaminamas“ MMS yra visiškai neprognozuojamas: cheminė reakcija gali kisti, koncentracijos – svyruoti, o galutinio produkto saugumas apskritai neįvertintas. Tai prilygtų mėginimui virtuvėje maišyti pramoninius tirpiklius ir vartoti juos kaip vaistus.
Kas toliau?
Mokslininkai planuoja tęsti tyrimus ir analizuoti kitus populiarius „stebuklingus“ preparatus – DMSO, įvairius adaptogenus, „detoksikacijos“ schemas ir kitus abejotinus produktus, kurie dažnai reklamuojami kaip natūralūs ir „kliniškai patvirtinti“, nors iš tiesų tokie nėra.
Jų tikslas aiškus: apsaugoti visuomenę nuo pavojingų pseudomokslinių praktikų ir pateikti patikimus faktus, padedančius žmonėms priimti informuotus sprendimus dėl savo sveikatos.
Naujausi tyrimai galutinai sugriovė MMS mitą. Tai nėra vaistas, nėra terapija ir nėra stebuklas. Tai pavojingas, audinius ardantis dezinfektantas, kurio vartojimas vidiniam naudojimui yra ne tik rizikingas, bet ir moksliškai nepateisinamas. Mokslo žinia aiški: nauda – nulinė, rizikų – daugybė.
