Palaipsniui daugėja įrodymų, kad apie širdies būklę gali daug pasakyti ne tik sudėtingi tyrimai ligoninėje, bet ir paprasti kasdieniai veiksmai. Vienas iš jų – ėjimas laiptais. Atrodytų, tai tik nedidelis fizinis krūvis, tačiau organizmui jis yra gana aiškus testas: širdis privalo greitai prisitaikyti, kraujotaka – efektyviai aprūpinti raumenis, o plaučiai – padidinti deguonies tiekimą.
Stebėdami, kaip greitai pavargstame ir kiek laiko užtrunka užlipti kelis aukštus, galime gauti vertingų užuominų apie savo širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Šis paprastas „laiptų testas“ tampa vis labiau pripažįstamas kaip greitas, nemokamas ir prieinamas būdas įvertinti savo fizinę formą ir galimą širdies ligų riziką.
Laiptai kaip namų sąlygomis atliekamas širdies veiklos testas
Širdis retai siunčia aiškius, akivaizdžius pavojaus signalus. Kur kas dažniau ji „įspėja“ švelniau – greitesniu nuovargiu, ankstesne nei įprastai atsirandančia dusulio pojūčio riba, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija ar bendru energijos stygiumi. Tokius požymius lengva nurašyti nuovargiui, stresui ar amžiui, todėl mokslininkai jau daugelį metų ieško paprastų ir greitai atliekamų testų, kuriuos žmogus galėtų atlikti savarankiškai, be specialaus pasirengimo.
Vienas iš tokių būdų – lipimas laiptais. Nustatyta, kad jis gali suteikti netikėtai tikslų vaizdą apie tai, kaip dirba širdies ir kraujagyslių sistema. Laiptai, kuriuos kasdien matome darbe ar namuose, iš tiesų gali tapti paprastu, bet informatyviu „namų laboratorijos“ įrankiu.
Kardiologo dr. Jesúso Peteiro atliktame tyrime, vykdytame A Coruños universitetinėje ligoninėje, dalyvavo 165 asmenys, kuriems buvo įtariama išeminė širdies liga. Pirmiausia jiems atliktas standartinis fizinio krūvio mėginys ant bėgimo takelio, o gauta ištvermė įvertinta MET vienetais (metaboliniai ekvivalentai).
Po trumpo poilsio dalyviai atliko pagrindinę tyrimo dalį – užlipo 60 laiptelių, atitinkančių maždaug keturias pastato aukštų atkarpas. Svarbiausia buvo laikytis tolygaus tempo – be sustojimų ir staigių pagreitėjimų, kad rezultatai būtų kuo patikimesni.
Kiek sekundžių – geras rezultatas?
Tyrimo rezultatai pasirodė itin iškalbingi. Dalyviai, kurie į ketvirtą aukštą užlipo greičiau nei per 45 sekundes, krūvio metu pasiekdavo apie 9–10 MET lygį. Toks rodiklis siejamas su maža širdies ir kraujagyslių įvykių bei mirštamumo rizika, o tai rodo gerą širdies ir viso organizmo fizinę būklę.
Kai lipimo laiptais laikas viršydavo 90 sekundžių, nustatyti MET rodikliai dažniausiai būdavo mažesni nei 8. Toks lygis laikomas signaliniu – jis susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir leidžia manyti, kad širdis krūvio metu dirba mažiau efektyviai.
Ypač iškalbingi buvo duomenys, gauti vertinant širdies veiklą standartinio fizinio krūvio mėginio metu. Tarp asmenų, kuriems prireikė daugiau nei pusantros minutės užlipti keturis aukštus, net 58 proc. nustatyti širdies veiklos sutrikimai. Tuo tarpu tarp tų, kurie užlipo greičiausiai, nepakankamos širdies veiklos požymių buvo maždaug 32 proc. Nors tyrime dalyvavo palyginti nedidelė grupė žmonių, ryšys tarp lipimo trukmės ir širdies bei kraujotakos sistemos būklės išryškėjo gana aiškiai. Todėl laiptų testas gali būti greitas ir gana patikimas būdas įvertinti savo fizinę formą ir galimą riziką.
Kada verta atlikti laiptų testą?
Toks savarankiškas testas naudingiausias tais atvejais, kai pastebi, kad daug greičiau nei anksčiau pavargsti, trūksta oro po trumpo fizinio krūvio arba didžiąją dienos dalį praleidi sėdėdamas. Laiptai tokiu atveju gali tapti paprastu pirmuoju žingsniu, padedančiu įvertinti, kaip dirba tavo širdis ir kraujagyslių sistema.
Reikėtų atsiminti, kad tai nėra profesionalių medicininių tyrimų pakaitalas. Tačiau jei į ketvirtą aukštą lipi ilgiau nei 90 sekundžių, tai gali būti ženklas, kad vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, elektrokardiogramą (EKG) ar krūvio mėginį prižiūrint specialistui.
Labai svarbu įsiklausyti ir į kitus simptomus. Jei lipant laiptais atsiranda veržiančio, spaudžiančio skausmo krūtinėje, stiprus dusulys, galvos svaigimas ar širdies permušimų jausmas, fizinį krūvį reikėtų nedelsiant nutraukti ir kreiptis į medikus. Tokiais atvejais savaiminiai testai netinka – būtina profesionali pagalba.
Laiptai – kasdienis judėjimas, kuris saugo širdį
Vien tik laiptų testo rezultato nepakanka, kad iš esmės pagerintume sveikatą, tačiau tai puikus atspirties taškas. Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia: svarbiausia širdies sveikatos sąjungininkė yra reguliari fizinė veikla. Net ir vidutinio intensyvumo, bet nuosekliai kartojamas judėjimas ženkliai mažina širdies infarkto, insulto, arterinės hipertenzijos ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Kalbant apie judėjimą, nebūtina iškart imtis intensyvių treniruočių sporto klube. Kur kas svarbiau – rūpestingai įpinti fizinį aktyvumą į kasdienę rutiną: vietoje lifto rinktis laiptus, trumpas atkarpas įveikti pėsčiomis, reguliariai išeiti pasivaikščioti per pertrauką darbe, aktyviau eiti apsipirkti ar pasivaikščioti po parką. Tokie iš pažiūros nedideli pokyčiai, kartojami kasdien, su laiku duoda labai apčiuopiamą naudą.
Organizmas į tokias permainas reaguoja stebėtinai greitai. Jau po kelių savaičių reguliaraus judėjimo gali pagerėti ištvermė, sumažėti ramybės metu matuojamas pulsas, o lipimas į ketvirtą aukštą nebekels tokio ryškaus dusulio. Tai rodo, kad širdis dirba efektyviau, geriau prisitaiko prie krūvio, o bendras fizinis pajėgumas didėja.
Mityba, kuri padeda širdžiai
Antras ne mažiau svarbus ramstis, palaikantis širdies ir kraujagyslių sveikatą, yra mityba. Vienu palankiausių sveikatai laikomas mitybos modelis, artimas Viduržemio jūros regiono dietai. Joje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių augalų, riešutų bei sveikų riebalų.
Ypač naudingi yra omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai – riebios jūrų žuvys (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės). Šios rūgštys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir padeda palaikyti palankų kraujo lipidų – „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio – balansą. Be to, vertingi ir kiti augaliniai riebalai: alyvuogių aliejus, avokadai, sėklos.
Tuo pat metu verta riboti tai, kas širdžiai kenkia: per didelį druskos, cukraus, alkoholio vartojimą, taip pat pramoninius transriebalus ir labai perdirbtus produktus. Tokie maisto produktai gali skatinti kraujospūdžio didėjimą, uždegiminius procesus kraujagyslių sienelėse ir spartesnį aterosklerozės vystymąsi. Kuo paprastesnis, mažiau apdorotas ir kuo labiau „namų virtuvei“ artimas maistas – tuo palankesnės sąlygos širdžiai.
60 sekundžių, galinčių daug ką pakeisti
Jeigu tavo laiptų testo rezultatas nėra toks, kokio tikėjaisi, tai nėra priežastis panikuoti – veikiau paskata sustoti ir įvertinti savo gyvenimo būdą. Širdis dažnai gana greitai „atsidėkoja“ už jai palankius pokyčius. Praėjus vos kelioms savaitėms nuo to, kai pradedi daugiau judėti, šiek tiek keiti mitybą, geriau miegi ir stengiesi sumažinti stresą, lipimas laiptais tampa lengvesnis, o dusulys – retesnis ar visai išnyksta.
Jei vis dėlto, nepaisant pastangų, lipant keturis aukštus toliau stipriai pritrūksta oro, jaučiamas spaudimas krūtinėje arba rezultatas išlieka prastas, verta, kad tave apžiūrėtų gydytojas specialistas. Kartais už tokio, atrodytų, menko simptomo kaip greitesnė dusulio atsiradimo riba gali slypėti rimtesnės širdies ar plaučių ligos.
Didžiausias šio testo privalumas – jo prieinamumas ir paprastumas. Jį galima atlikti praktiškai bet kur, kur yra keli aukštai laiptų, bet kuriuo paros metu. Visa procedūra trunka maždaug minutę, o suteikiamos informacijos apie tavo širdies būklę gali būti labai daug. Laiptai, kuriuos kasdien praeini pro šalį, gali tapti ne tik pastato konstrukcijos dalimi, bet ir greitu, nieko nekainuojančiu tavo širdies ir kraujotakos sistemos barometru.
