Žiemą, kai organizmas natūraliai ilgisi šiltesnio, sotesnio ir maistingesnio maisto, dažnai patys savaime atsigręžiame į paprastus, gerai pažįstamus produktus. Cukinijos, pomidorai ar agurkai šiuo metų laiku jau nebeatrodo tokie patrauklūs, tačiau sandėliukuose ramiai laukia šakniavaisiai – morkos, bulvės, pastarnokai ir, žinoma, burokėliai.
Būtent raudonieji burokėliai yra vienas iš tų produktų, kurie be didelio triukšmo atlieka milžinišką darbą mūsų sveikatai: jie maitina, stiprina organizmą ir padeda jam prisitaikyti prie šaltesnio sezono, išlikti energingam ir atspariam ligoms.
Kodėl raudonieji burokėliai tokie naudingi sveikatai?
Mūsų virtuvėse pilna produktų, kurie, priešingai nei madingieji „supermaistai“, nekelia didelio susižavėjimo, tačiau tyliai ir ištikimai rūpinasi sveikata. Toks yra ir raudonasis burokėlis – nebrangus, skanus ir kažkaip savaime dažniau pasirenkamas tada, kai orai atvėsta, o organizmas ima prašyti šiltesnio, maistingesnio maisto.
Galėtume ilgai žavėtis žmogaus organizmo išmintimi ir jo gebėjimu „užsiminti“, ko jam reikia, tačiau verčiau pažvelkime į burokėlio vidų ir pasižiūrėkime, kokias naudingas medžiagas jis iš tiesų slepia.
Raudonasis pigmentas su netikėta galia
Pirmas dalykas, kuris patraukia akį, – intensyvi raudona burokėlių spalva. Už ją atsakingi betalainai – natūralūs pigmentai, kurie ne tik gražiai atrodo, bet ir veikia kaip stiprus antioksidacinis „skėtis“. Žmogaus organizme nuolat vyksta daugybė ląstelinių procesų, o vieni iš jų natūralių produktų yra laisvieji radikalai.
Jų buvimas – normalus reiškinys, tačiau problema prasideda tada, kai laisvųjų radikalų susidaro per daug. Tokiu atveju organizmas patiria oksidacinį stresą. Jį padeda „gesinti“ antioksidantai – medžiagos, palaikančios pusiausvyrą, saugančios ląsteles nuo pažeidimų ir lėtinio uždegimo. Būtent dėl šios priežasties raudonieji burokėliai yra toks vertingas kasdienio raciono komponentas.
Azotatai burokėliuose – parama kraujotakai ir širdžiai
Kita ne mažiau įdomi medžiagų grupė, kuria pasižymi burokėliai, yra azotatai. Būtent jie lėmė tai, kad burokėlių sultys tapo itin populiarios tarp sportininkų ir žmonių, besirūpinančių širdies bei kraujagyslių sveikata. Suvalgius burokėlių, azotatai pradeda savo „kelionę“ organizme: burnos ertmėje ir virškinamajame trakte gyvenančios bakterijos juos paverčia gerai medicinoje žinomu junginiu – azoto monoksidu (NO).
Azoto monoksidas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl:
- pagerėja kraujo pritekėjimas į audinius,
- kraujospūdis gali natūraliai sumažėti,
- lengviau aprūpinami deguonimi raumenys ir organai,
- gali didėti fizinis ištvermingumas ir darbingumas.
Dėl šių priežasčių burokėlių sultys ar koncentratas prieš fizinį krūvį laikomi vienu paprasčiausių ir geriausiai ištirtų natūralių kraujotaką gerinančių „booster’ių“.
Kodėl raudonuosius burokėlius ypač verta valgyti žiemą?
Šakniavaisiai tarsi sukurti tam, kad šaltuoju metų laiku aprūpintų žmogų vitaminais ir mineralais. Burokėliai puikiai pakelia laikymąsi vėsiose patalpose, todėl išlieka švieži ir maistingi kelis mėnesius. Lenkija yra vienas didžiausių raudonųjų burokėlių augintojų pasaulyje, tad šių daržovių netrūksta, o tiekimo grandinė santykinai trumpa. Svarbiausia tai, jog žiemą tai vieni iš nedaugelio daržovių, kurias galime valgyti tikrai šviežias, vietines ir visaverčias, o ne ilgai keliavusias ar dirbtinai nokintas.
Raudonieji burokėliai žiemą – natūralus vitaminų ir mineralų šaltinis
Žiemos mėnesiais, kai dienos trumpos, saulės mažai, o šviežių sezoniškų vaisių ir daržovių pasirinkimas ribotas, raudonieji burokėliai vėl atrandami iš naujo. Jie pilni sodrios spalvos ir vertingų medžiagų:
- folatų, svarbių kraujodarai ir nervų sistemai,
- kalio, padedančio palaikyti normalų širdies darbą ir elektrolitų pusiausvyrą,
- vitamino C, prisidedančio prie imuniteto stiprinimo,
- skaidulinių medžiagų, kurios gerina žarnyno veiklą ir ilgiau suteikia sotumo jausmą,
- taip pat betalainų ir azotatų, atsakingų už antioksidacinį ir kraujagysles plečiantį poveikį.
Įtraukus burokėlius į kasdienį meniu, galima bent iš dalies kompensuoti žiemą sumažėjusį šviežių daržovių kiekį ir kartu palaikyti imuninę, širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemų veiklą.
Kaip valgyti raudonuosius burokėlius?
Burokėlius galima valgyti virtus, keptus orkaitėje, raugintus ar gerti jų sultis ir raugo „shot’us“ – kiekviena forma turi savų privalumų. Žali burokėliai pasižymi didžiausiu skaidulų kiekiu, o kepant orkaitėje geriau išsaugomi spalvą suteikiantys ir antioksidacinį poveikį turintys betalainai. Jei tikslas – pagerinti kraujotaką ar padėti reguliuoti kraujospūdį, ypač tinka koncentruotos burokėlių sultys arba burokėlių raugo gėrimai. Raugintas burokėlių gėrimas papildomai maitina žarnyno mikrobiotą ir aprūpina organizmą gausia vitamino C doze.
Raudonieji burokėliai ir oksalatai: kada reikalingas atsargumas?
Prieš įtraukiant burokėlius į racioną pusryčiams, pietums ir vakarienei, verta prisiminti, kad juose yra oksalatų. Šios medžiagos žmonėms, turintiems inkstų akmenligės polinkį, gali būti nepalankios. Tokiu atveju visiškai jų atsisakyti nebūtina, tačiau pravartu vartoti saikingai ir derinti su baltymų bei kalcio šaltiniais – pavyzdžiui, natūraliu jogurtu ar varške.
Atsargiau burokėlių sulčių ir raugo gėrimų turėtų vartoti ir žmonės, linkę į žemą kraujospūdį, nes dėl azotatų poveikio kraujagyslėms spaudimas gali dar labiau sumažėti.
Paprasta ir pigu, bet nepaprastai naudinga sveikatai
Dažnai manome, kad sveika mityba privalo būti brangi ir paremta egzotiškais produktais. Raudonieji burokėliai šį mitą lengvai paneigia. Jie rodo, kad sveikatai palankus maistas nebūtinai turi būti brangus ar sunkiai prieinamas. Vietoj to, kad skubėtume pirkti madingų papildų ar tolimuose kraštuose išaugintų „supermaistų“, galime atsigręžti į tai, kas šimtmečius augo visai šalia mūsų namų ir buvo kasdienis protėvių stalo svečias.
Įtraukus raudonuosius burokėlius į kasdienę mitybą, galima paprastu, nebrangiu ir skaniu būdu pasirūpinti širdies, kraujagyslių, virškinimo sistema ir imunitetu – ypač tuomet, kai už lango šalta, o organizmui reikia stipresnio skydo nuo ligų.
