Jungtinių Valstijų mokslininkai teigia, kad pusryčių atsisakymas lemia susilpnėjusį imunitetą. Ekspertai atliko eksperimentą su pelėmis, kurios buvo suskirstytos į dvi grupes.
Pirmoji grupė tam tikrą laiką turėjo valgyti tik pabudusios, o antroji grupė – pusryčių negaudavo. Tyrėjai paimdavo kraujo mėginius, kai tik graužikai pabusdavo, taip pat po 4 ir 8 valandų.
Mokslininkai pastebėjo skirtumus.
Paaiškėjo, kad pelėms, kurioms ryte nebuvo duota maisto, sumažėjo monocitų kiekis. Po kelių valandų jis buvo žemesnis nei vidutinis, o praėjus 8 valandoms po pabudimo monocitų nebelikdavo.
Verta paminėti, kad monocitai – baltieji kraujo kūneliai, atliekantys svarbų vaidmenį žmogaus organizme, jie kovoja su navikais ir padeda susidoroti su uždegiminiais procesais.
Ilgą laiką badavęs organizmas pradeda jausti stresą, į kaulų čiulpus siunčia monocitus, o naujų kraujo kūnelių gamyba sustoja. Kitą kartą antrosios grupės graužikams buvo duoti pusryčiai, tačiau jų būklė tik pablogėjo, anot tyrimų atsakymų susilpnėjo imunitetas, padidėjo širdies ligų rizika.
Manoma, kad šis mokslininkų atradimas turėtų padėti geriau suprasti šalutinį tokios mitybos poveikį.
Publikacija buvo paskelbta žurnale Imunity.
