Šventinis laikotarpis daugeliui asocijuojasi su ramybe, poilsiu ir jaukiu buvimu su artimaisiais. Tačiau gydytojai primena – būtent tokios idealios kalėdinės aplinkybės tampa puikia terpe plisti virusams.
Ilgi pasisėdėjimai uždaruose, prastai vėdinamuose kambariuose, apsikabinimai, bendri patiekalai ir bendros šakutės ar šaukšteliai reikšmingai padidina riziką susirgti. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti švenčių, tačiau verta sąmoningai įtraukti kelis paprastus įpročius, kurie padeda išsaugoti sveikatą ir po Kalėdų negrįžti namo su karščiavimu bei stipriu kosuliu.
Kalėdos daugeliui reiškia pertrauką, lėtesnį ritmą ir buvimą šeimos rate. Iš virusų perspektyvos tai – idealios sąlygos plitimui. Kelias valandas trunkantys susibūrimai uždaruose kambariuose, artimas kontaktas su daug žmonių ir retas vėdinimas lemia, kad kvėpavimo takų infekcijos plinta gerokai greičiau nei įprastą darbo ar mokyklos dieną. Šį poveikį dar sustiprina sezoninis peršalimų ir gripo padažnėjimas, kuris sutampa su šventiniu laikotarpiu.
Oro kokybė prie šventinio stalo – pamirštas veiksnys
Viena dažniausiai nuvertinamų profilaktikos priemonių – oro kokybė namuose. Šventėms ruošiamės puošdami eglutę, kurdami jaukią atmosferą, rūpindamiesi maloniais kvapais ir šiluma, tačiau dažnai pamirštame paprastą dalyką – gryną orą. Būtent jis praskiedžia ore tvyrančias virusų daleles ir sumažina jų koncentraciją.
Keli trumpi, intensyvūs vėdinimai per dieną gali būti veiksmingesni už ne vieną „liaudišką“ priemonę imunitetui stiprinti. Ypač svarbu išvėdinti kambarius prieš susėdant prie bendro stalo ir po ilgų pasisėdėjimų. Net ir žiemą praverti langus 5–10 minučių, trumpam sumažinant kambario temperatūrą, yra daug saugiau ir naudingiau nei visai nevėdinti patalpų.
Rankos – svarbesnės, nei atrodo
Nors rankų plovimas skamba kaip banalus patarimas iš poliklinikos stendo, per šventes jis įgauna ypatingą reikšmę. Visi liečiame tas pačias durų rankenas, stalčių rankenėles, bendrus serviravimo įrankius, televizoriaus pultą ir telefonus, kurie keliauja iš rankų į rankas. Tokiose situacijose virusai itin lengvai perduodami tarp šeimos narių ir svečių.
Reguliari rankų higiena – ypač prieš valgį, po tualeto, po nosies pūtimo ar kontakto su čiaudinčiu, kosinčiu žmogumi – gerokai sumažina infekcijų riziką. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų su muilu ir vandeniu, verta turėti dezinfekcinę priemonę, tačiau ji neturėtų visiškai pakeisti įprasto plovimo.
Kosėjimas ir čiaudėjimas prie stalo – ne „stipraus imuniteto“ ženklas
Daugybėje namų vis dar manoma, kad „lengvas slogavimas – ne liga“, todėl dėl jo neverta keisti planų. Vis dėlto žmogus su ryškiausiais infekcijos simptomais dažniausiai būna labiausiai užkrečiamas pirmosiomis ligos dienomis. Tai reiškia, kad būtent tuomet apsikabinimai, bučiniai ir ilgi pasisėdėjimai prie stalo kelia didžiausią riziką.
Užuot „didvyriškai“ išbuvus visą vakarą su visais giminaičiais, kur kas atsakingiau – sutrumpinti vizitą, dažniau laikytis atstumo, vengti artimo kontakto su labiausiai pažeidžiamais šeimos nariais ar net likti atskirame kambaryje. Tai ne šventinės nuotaikos stoka, o elementari pagarba kitų sveikatai.
Skiepai – apsauga nuo sunkiausio scenarijaus
Paprastas peršalimas dažniausiai praeina be rimtų padarinių, tačiau šventiniu laikotarpiu tarp žmonių aktyviai cirkuliuoja ir gripo virusai bei kiti pavojingesni sukėlėjai, galintys sukelti plaučių uždegimą, širdies ir kraujagyslių paūmėjimus ar kitas komplikacijas.
Sezoniniai skiepai nuo gripo ir kitų infekcijų neapsaugo nuo visų galimų peršalimų, tačiau reikšmingai sumažina sunkios ligos eigos ir hospitalizacijos riziką. Vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir nėščiosioms tai gali būti sprendimas, nulemiantis, ar šventes praleis namuose, ar gydymo įstaigoje.
Miegas ir nuovargis – nematomi imuniteto priešai
Šventės retai dera su pastoviu dienos režimu. Vėlyvos vakarienės, ilgi pokalbiai iki paryčių, pasiruošimas, tvarkymasis ir kelionės pas artimuosius reiškia, kad organizmas gauna mažiau laiko atsigauti. Miegas tampa trumpesnis, neramesnis ir dažnai prastos kokybės.
Miego trūkumas ir ilgalaikis nuovargis silpnina imuninės sistemos atsaką, todėl virusams tampa daug lengviau „įsitvirtinti“ organizme. Taip paradoksaliai metas, kuris turėtų būti poilsio sinonimas, tampa didesnio fizinio ir emocinio krūvio laikotarpiu. Net per šventes verta stengtis išlaikyti bent minimalų režimą – eiti miegoti ne pernelyg vėlai, skirti laiko ramiam poilsiui dienos metu.
Šventinis maistas ir imunitetas
Nėra realu tikėtis tobulo mitybos plano per Kalėdas, tačiau net ir šventiniu laikotarpiu tai, kaip valgome, gali paveikti organizmo atsparumą infekcijoms. Labai riebūs, sunkiai virškinami ir ypač gausūs patiekalai, valgomi vėlai vakare, stipriai apkrauna virškinimo sistemą. Organizmui tuomet tenka daugiau energijos skirti maisto apdorojimui, o ne atsigavimui ir imuninėms reakcijoms.
Dar vienas svarbus veiksnys – alkoholis. Jis suteikia trumpalaikį „šilumos“ jausmą, tačiau iš tikrųjų skatina skysčių netekimą, trikdo miego struktūrą ir neigiamai veikia imuninę sistemą. Saikingumas, reguliarus vandens gėrimas, daržovių įtraukimas į šventinį meniu ir bent trumpi tarpai tarp patiekalų gali padėti kūnui lengviau ištverti šventinį maratoną, ypač jei jau jaučiami pirmieji ligos požymiai.
Pirmieji organizmo perspėjimo signalai
Perštėjimas gerklėje, bendras silpnumas, lengvas šaltkrėtis ar sloga – tai aiškūs ženklai, kad organizmui reikalinga pauzė. Vietoj to, kad šiuos simptomus ignoruotume ir „spaudžiame“ save linksmintis toliau, kur kas naudingiau prailginti miegą, gerti daugiau skysčių, vengti per didelio fizinio ir emocinio krūvio bei riboti artimą kontaktą su kitais.
Dažnai tokia greita reakcija leidžia sutrumpinti ligos trukmę arba net neleisti jai pilnai įsibėgėti. Be to, atsakingas elgesys sumažina tikimybę, kad po kelių dienų sirgs didžioji dalis šeimos ar jūsų aplinkos žmonių.
Ramus šventinis laikotarpis – ne atsitiktinumas
Nors visiškai išvengti infekcijų neįmanoma, šventinis peršalimas nėra neišvengiamas likimas. Paprasti žingsniai – rūpestis namų oru, elementari higiena, pakankamas miegas ir atsargumas bendraujant, kai jaučiamės prastai – turi realios įtakos.
Kartais geriausia dovana sau ir artimiesiems – tai sveikata. Ji dažnai kainuoja tik kelis tarpų tarp patiekalų, atvertą langą, trumpesnį pasisėdėjimą ar drąsą atsisakyti vienos vakarienės, jei jaučiamės nusilpę. Tokie, iš pirmo žvilgsnio nedideli sprendimai, gali lemti, ar šventinį laikotarpį prisiminsime dėl malonių susitikimų, ar dėl užsitęsusio kosulio ir karščiavimo.
