Priešlaikinis žilimas – tai tas pats fiziologinis procesas, kuris natūraliai paprastai pradeda reikštis apie ketvirtą gyvenimo dešimtmetį, tik – kaip sufleruoja pats terminas – prasideda gerokai anksčiau.
Laikoma, kad natūralus žilimas baltaodžiams dažniausiai prasideda po 30–35 metų. Jei pirmieji aiškiai matomi žili plaukai atsiranda iki 20 metų amžiaus, kalbama apie priešlaikinį žilimą.
Procesas dažniausiai prasideda ties smilkiniais ir viršugalviu, o vėliau apima visą plaukuotą galvos odą, vėliau – barzdą ir kitas kūno vietas. Biologiškai tai tėra melanino trūkumo pasekmė, tačiau padariniai gerokai peržengia fiziologijos ribas – priešlaikinis žilimas veikia savivertę, patrauklumo jausmą ir tai, kaip žmogus vertina savo išvaizdą. Kodėl gi kai kuriems žmonėms šis procesas prasideda daug anksčiau nei kitiems?
Genetiniai veiksniai
Genetika yra vienas geriausiai ištirtų priešlaikinio žilimo veiksnių. Daugybei žmonių pirmieji žili plaukai atsiranda „šeimomis“ – panašiu amžiumi kaip tėvams ar broliams ir seserims.
Tyrimai rodo, kad teigiama šeimos anamnezė lemia reikšmingą dalį atvejų, o kai kuriose grupėse net daugiau kaip 80 proc. priešlaikinio žilimo atvejų. Pastebima, jog ypatingą reikšmę gali turėti tėvo giminės linija – tai iš dalies aiškina, kodėl vyrams žilimas dažnai prasideda anksčiau nei moterims.
Genai lemia ne tik plaukų folikulų senėjimo tempą, bet ir melanocitų atsparumą oksidaciniam stresui bei ląstelių atsinaujinimo efektyvumą. Daliai žmonių tai reiškia, kad melanino gamyba silpnėja dar paauglystėje, o kartais – net anksčiau, nors akivaizdžių ligų ar stambių mitybos trūkumų nėra.
Oksidacinis stresas
Oksidacinis stresas laikomas vienu pagrindinių priešlaikinio plaukų žilimo mechanizmų. Plaukui augant, melanocitai intensyviai gamina melaniną – pigmentą, lemiantį plaukų spalvą. Šis procesas biochemiškai labai aktyvus: jo metu susidaro reaktyvios deguonies formos, arba laisvieji radikalai, galintys pažeisti pigmentines ląsteles.
Jauno, sveiko žmogaus organizme antioksidacinė sistema jų perteklių neutralizuoja. Tačiau bėgant metams ir veikiant aplinkos veiksniams ši pusiausvyra sutrinka – laisvųjų radikalų daugėja, o organizmo gebėjimas juos šalinti mažėja.
Laisvųjų radikalų perteklius pažeidžia melanocitų DNR, baltymus ir ląstelių membranas, taip pat keičia genų, atsakingų už šių ląstelių išlikimą, raišką. Pasekmė paprasta: melanocitai dažniau žūva, pigmentinių kamieninių ląstelių atsargos greičiau išsenka, o naujai augantys plaukai turi vis mažiau melanino. Iš pradžių jie tampa blankūs, paskui pilkšvi, o galiausiai – visiškai žili.
Skydliaukės ligos
Skydliaukės būklė labai svarbi plaukų sveikatai, taip pat ir tam, kokiu greičiu jie praranda natūralią spalvą. Skydliaukės hormonai reguliuoja plaukų folikulų metabolizmą, nulemia plauko augimo tempą, jo struktūrą ir melanino kiekį.
Sergant hipotiroze (skydliaukės funkcijos nepakankamumu), folikulų metabolizmas ryškiai sulėtėja: plaukai auga lėčiau, tampa plonesni, trapūs ir silpniau pigmentuoti. Panašus poveikis stebimas ir esant hipertirozei (skydliaukės hiperfunkcijai) – nors hormonų per daug, plaukai tampa švelnūs, blankūs, praranda spalvos intensyvumą.
Todėl tiek per žemas, tiek per aukštas skydliaukės hormonų lygis gali sutrikdyti melanocitų veiklą ir prisidėti prie priešlaikinio žilimo.
Vitaminų trūkumas
Vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumas – dar vienas veiksnys, galintis paspartinti priešlaikinį žilimą. Plaukų folikulai – vienos greičiausiai besidauginančių organizmo struktūrų, todėl jiems reikia daug energijos ir sklandžios DNR sintezės. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka vitaminas B12.
Jo stoka trikdo melanocitų funkciją ir trumpina plauko augimo fazę, o tai skatina pigmento praradimą. Daugybė tyrimų taip pat parodė ryšį tarp priešlaikinio žilimo ir sumažėjusio feritino – organizmo geležies atsargų – kiekio net tais atvejais, kai bendras kraujo tyrimas išlieka normos ribose.
Geležis dalyvauja melanogenezėje, todėl jos trūkumas tiesiogiai riboja melanino gamybą. Daliai pacientų nustatomi ir mažesni vitamino D bei kalcio kiekiai, nors šie ryšiai ne visuomet yra visiškai aiškūs.
Alopecija areata (židininis plikimas)
Alopecija areata – autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola plaukų folikulus ir sukelia staigų, židininį plaukų slinkimą, ypač tų, kurie turi pigmento.
Tai reiškia, kad pažeistoje srityje greičiau iškrenta tamsūs plaukai, o žili lieka, todėl staiga tampa gerokai ryškesni. Gali atrodyti, kad žmogus labai greitai pražilo, nors iš tiesų tai – pigmentuotų plaukų netekimo pasekmė.
Manoma, kad vieni iš imuninės atakos taikinių gali būti su melanogeneze susiję baltymai, todėl pirmiausia iškrenta pigmentuoti plaukai, o ataugančių plaukų pradžioje dažnai visai nėra spalvos.
