Vanduo iš čiaupo daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas – švarus, kontroliuojamas, saugus. Tačiau naujas ekonomistų ir hidrologų tyrimas verčia iš naujo permąstyti šį patogumą. Kai nėščios moterys geria vandenį iš šulinių, esančių žemiau PFAS – vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“ – taršos židinių, jų kūdikiams rizika patirti sveikatos sutrikimų drastiškai išauga.
Šios medžiagos, ilgai laikytos tik pramonės šalutiniu produktu, dabar siejamos su mažesniu gimimo svoriu, priešlaikiniu gimdymu, o kai kuriais atvejais – ir kūdikių mirtingumu. Tai pirmasis tyrimas, kuris realiomis sąlygomis parodė tokį aiškų ryšį ir tokį stiprų poveikį žmonių gyvenimams.
Kas yra PFAS ir kodėl jos tokios pavojingos?
PFAS – tai žmogaus sukurti junginiai, dešimtmečius naudojami įvairiose srityse: nuo nepridegančių paviršių dangų ir vandeniui atsparių medžiagų iki gesinimo putų. Šie junginiai beveik nesuyra aplinkoje, kaupiasi dirvožemyje, vandenyje ir žmogaus organizme.
Jau seniai žinoma, kad net labai mažos PFAS koncentracijos gali būti kenksmingos, tačiau iki šiol svarbiausia informacija apie jų poveikį gimdymui buvo sukaupta iš laboratorinių tyrimų su gyvūnais bei epidemiologinių analizų, kuriose lyginami PFAS kiekiai žmogaus kraujyje ir pastebimi sveikatos sutrikimai. Abi šios metodikos turi esminių apribojimų: laboratoriniai gyvūnai nėra žmonės, o ryšys tarp koncentracijų kraujyje ir sveikatos problemų ne visada leidžia patikimai nustatyti tikrąją priežastį.
Naujas tyrimas iš esmės pakeitė situaciją, pasitelkęs realias gyvenimo sąlygas ir faktinius duomenis apie žmonių gyvenamąją aplinką bei vandens vartojimą.
PFAS kelias: nuo taršos šaltinio iki nėščiųjų šulinių
Tyrėjai išanalizavo visus 2010–2019 m. gimimus Naujajame Hampšyre ir atskirai įvertino 11 539 gimimus, įvykusius mažiau nei 5 km atstumu nuo PFAS taršos vietų, kur moterys gėrė vandenį iš viešųjų vandenviečių. Tarša kilo iš pramonės objektų, sąvartynų ir gaisrų gesinimui naudojamų putų.
PFAS, tarsi nematomas „maratonininkas“, lėtai skverbiasi į gruntą ir keliauja požeminio vandens tėkmės kryptimis. Taip susiformavo natūralus eksperimentas: moterys, kurių šuliniai buvo „žemupio“ (žemiau taršos židinių) kryptimi, realiai patyrė PFAS poveikį, o tos, kurių vandens šaltiniai buvo „aukštupyje“, su šiais teršalais susidurti neturėjo.
Situaciją dar labiau blogino tai, kad šulinių vietos nėra vieša informacija – didžioji dalis moterų net nežinojo, ar jų vanduo gali būti užterštas. Iki 2016 m. valstija apskritai netikrino PFAS koncentracijų, tad nėščiosios nė neįtarė, jog jų namų geriamajame vandenyje gali slypėti pavojus.
Ką parodė rezultatai: skaičiai, kurių ignoruoti neįmanoma
Tyrimo rezultatai – itin iškalbingi. Nustatyta, kad nėščiosios, geriančios vandenį iš šulinių „žemupio“ kryptimi nuo PFAS taršos židinių, turėjo:
43 % didesnę riziką susilaukti mažo svorio kūdikio (sveriančio mažiau nei 2500 g),
20 % didesnę priešlaikinio gimdymo tikimybę (iki 37 nėštumo savaitės),
191 % didesnę riziką, kad kūdikis neišgyvens pirmųjų gyvenimo metų.
Paverčiant šiuos skaičius į konkretesnę statistiką, 100 tūkst. gimimų reikštų papildomai:
2639 mažo svorio naujagimius,
1475 priešlaikinius gimimus,
611 papildomų kūdikių mirčių.
Dar grėsmingesni duomenys paaiškėjo išanalizavus kraštutinius atvejus. Moterys iš taršos zonų turėjo:
180 % didesnę riziką pagimdyti kūdikį, sveriantį mažiau nei 1 kg,
168 % didesnę riziką gimdyti iki 28 savaitės.
Tokie rodikliai atitinka maždaug 607 itin mažo svorio kūdikius ir 466 ypač ankstyvus gimimus kiekvieniems 100 tūkst. gimimų.
Ekonominė pusė: nematoma PFAS kaina visuomenei
Tyrimas atskleidė ir kitą, dažnai nutylimą pusę – ekonominę PFAS taršos kainą. Diskutuojant apie šių cheminių medžiagų ribojimą, daugiausia kalbama apie taršos pašalinimo ir vandens valymo išlaidas, tačiau retai sistemingai įvertinama ilgalaikė žala visuomenei.
Remdamiesi duomenimis iš Naujojo Hampšyro ir dar 11 JAV valstijų, mokslininkai apskaičiavo, kad:
mažo svorio naujagimių sukeliama žala JAV kasmet siekia apie 7,8 mlrd. JAV dolerių,
priešlaikinių gimimų ir kūdikių mirčių žala – apie 5,6 mlrd. JAV dolerių.
Šios sumos apima viso gyvenimo medicinines išlaidas, mažesnį produktyvumą, socialines netektis ir ilgalaikę slaugą. Ir tai – kasmet pasikartojanti našta.
Tuo pat metu geriamojo vandens išvalymas pagal naujas JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) nustatytas ribas vandens tiekėjams kainuotų apie 3,8 mlrd. JAV dolerių per metus. Tyrėjai pabrėžia, kad vien tik reprodukcinės naudos, susijusios su PFAS pašalinimu iš geriamojo vandens, jau viršytų šias investicijas. O juk PFAS poveikis neapsiriboja nėštumu ir gimdymu – jis siejamas ir su kepenų pažeidimais, imuninės sistemos sutrikimais, kai kurių vėžio formų rizika.
Ką galime padaryti ir ką dar reikia išsiaiškinti?
Tyrimas daugiausia analizavo dviejų dažniausiai naudotų, tačiau JAV jau nebegaminamų PFAS rūšių – PFOA ir PFOS – poveikį. Vis dėlto šios medžiagos tebėra dirvožemyje ir gruntiniame vandenyje, todėl jų poveikis išlieka aktualus ir šiandien.
Pramonė vis plačiau naudoja naujesnes, vadinamąsias „trumpųjų grandinių“ PFAS versijas, kurios sukurtos kaip ilgesniųjų grandinių pakaitalai. Jų poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas, todėl mokslininkai ragina neatidėlioti išsamių tyrimų.
Praktiniu lygmeniu vandens filtrai su aktyvinta anglimi gali padėti pašalinti ilgųjų grandinių PFAS tiek centralizuotose vandentiekio sistemose, tiek individualiuose namų ūkiuose. Nėščiosioms ir planuojančioms nėštumą moterims, gyvenančioms netoli buvusių ar esamų pramonės objektų, sąvartynų ar kitų galimų taršos židinių, tai gali būti gyvybiškai svarbi laikinoji apsaugos priemonė.
Vis dėlto vien filtrų nepakanka. Norint realių permainų, būtina:
griežta ir nuosekli PFAS medžiagų kontrolė ir ribojimas,
sisteminga žemės ir vandens išteklių apsauga,
aiškūs teisės aktai, užtikrinantys taršos prevenciją ir teršėjų atsakomybę,
reguliarus geriamojo vandens tikrinimas ir vieša informacija gyventojams.
PFAS tarša ilgą laiką buvo beveik nematoma – tiesioginė, bet tyliai veikianti. Šis tyrimas pavertė ją neginčijama realybe. Kai skaičiai kalba apie šimtus kūdikių, kurie galėtų gimti sveikesni, ir apie milijardus dolerių, kuriuos visuomenė praranda dėl „amžinųjų chemikalų“, tampa akivaizdu: riziką ignoruoti būtų neatsakinga, o sprendimai – įmanomi ir būtini.
