Sparčiai daugėjant antsvorio ir nutukimo atvejų, vis daugiau žmonių ieško efektyvių būdų numesti svorio. Gyvenimo ritmo pokyčiai, sėdimas darbas, lengvas priėjimas prie kaloringo maisto ir nuolatinis stresas lemia tai, kad vien valios pastangų ir „dietų“ dažnai nebeužtenka.
Šiuolaikinė medicina siūlo vis pažangesnius vaistus svorio mažinimui, tačiau kartu su augančiomis galimybėmis daugėja ir klausimų: ar jie veiksmingi, ar saugūs, kam tinka ir kada geriau jų vengti? Toliau aptariama, kokią realią naudą gali suteikti šie vaistai, su kokiais šalutiniais poveikiais galima susidurti ir kokios yra svarbiausios jų vartojimo kontraindikacijos.
Nutukimo mastas ir jo pasekmės sveikatai
Nutukimas vis dažniau vadinamas šių laikų epidemija. Prognozės kelia nerimą. Remiantis prestižiniame žurnale „The Lancet“ publikuotais duomenimis, iki 2050 metų net apie 60 proc. suaugusiųjų ir 31 proc. vaikų bei paauglių visame pasaulyje gali turėti antsvorį arba nutukimą.
Vadinasi, su per didelio kūno svorio problema gali susidurti beveik 3,8 mlrd. suaugusiųjų ir apie 750 mln. jaunuolių. Su nutukimu susijusių grėsmių sąrašas labai ilgas. Dažniausiai minimos:
- arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis),
- širdies nepakankamumas ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos,
- 2 tipo cukrinis diabetas,
- miego apnėja (miego metu pasikartojantys kvėpavimo sustojimai),
- padidėjusi vėžio rizika – storosios žarnos, krūties (po menopauzės), endometriumo, inkstų, stemplės ir kitų navikų.
Nutukimas trumpina gyvenimo trukmę, blogina kasdienę savijautą, apriboja fizinį aktyvumą ir turi didžiulę įtaką psichikos sveikatai bei pasitikėjimui savimi. Todėl vis svarbesnis tampa kompleksiškas gydymas, kuriame, esant indikacijoms, tam tikrą vietą gali užimti ir svorį mažinantys vaistai.
Nauda, susijusi su svorį mažinančių vaistų vartojimu
Laimei, šiuolaikinė medicina vis veiksmingiau padeda žmonėms, kovojantiems su antsvoriu ir nutukimu. Nutukimo gydymui skirti vaistai ne tik mažina apetitą ir padeda laikytis mitybos plano, bet ir daro įtaką daugeliui svarbių organizmo funkcijų:
- gerina metabolinius parametrus,
- mažina arterinį kraujospūdį,
- palankiai veikia lipidų profilį (cholesterolį ir trigliceridus),
- gali sumažinti miokardo infarkto ir insulto riziką.
Be to, dauguma šių vaistų:
- padeda kontroliuoti glikemiją,
- gerina audinių jautrumą insulinui,
- gali padėti užkirsti kelią 2 tipo cukrinio diabeto vystymuisi arba atitolinti jo pasireiškimą.
Mažėjant kūno svoriui, dažnai akivaizdžiai gerėja ir gyvenimo kokybė. Sumenksta arba išnyksta miego apnėja, sumažėja sąnarių skausmai, lengviau atlikti kasdienes užduotis, sugrįžta energija, aktyvumas ir pasitikėjimas savimi.
Vis dėlto būtina pabrėžti: joks vaistas nepakeis sveiko gyvenimo būdo. Farmakoterapija gali būti svarbi gydymo dalis, tačiau pagrindas išlieka tas pats – ilgalaikiai mitybos pokyčiai, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir dėmesys psichologiniam gerbūviui. Vaistai yra pagalbinė priemonė, bet ne „stebuklinga piliulė“.
Kokie yra svorį mažinantys vaistai?
Svorio mažinimą palaikantys vaistai veikia įvairiais mechanizmais, tačiau jų tikslas bendras – padėti sumažinti kūno masę ir pagerinti medžiagų apykaitos būklę. Vieni vaistai riboja riebalų pasisavinimą, kiti slopina apetitą, ilgina sotumo jausmą arba veikia angliavandenių ir insulino apykaitą. Medicina nuolat kuria naujas medžiagas, siekdama didesnio veiksmingumo ir saugumo.
Dažniausiai nutukimui gydyti naudojamos šios vaistų grupės:
- Orlistatas – veikia vietiškai virškinamajame trakte, blokuodamas fermentus, atsakingus už riebalų skaidymą. Dėl to dalis riebalų nepasisavinama, o organizmas gauna mažiau kalorijų.
- Bupropiono ir naltreksono derinys – veikia alkio ir atlygio centrus smegenyse. Ši kombinacija padeda sumažinti persivalgymo epizodus ir mažina potraukį kaloringiems užkandžiams, saldumynams, „emociniam“ valgymui.
- GLP‑1 analogai – vaistai, reguliuojantys gliukozės kiekį kraujyje, lėtinantys skrandžio išsituštinimą ir mažinantys apetitą. Taip jie leidžia netekti net keliolikos procentų pradinės kūno masės. Papildomai šie preparatai dažnai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei lipidų apykaitą.
- Tirzepatidas – GIP ir GLP‑1 receptorių agonistas, veikiantis daugeliu krypčių: mažina apetitą, gerina audinių jautrumą insulinui ir reguliuoja gliukozės metabolizmą. Tai viena naujausių ir stipriausių šiuo metu naudojamų molekulių.
Kokį vaistą pasirinkti, priklauso nuo paciento sveikatos būklės, gretutinių ligų, vartojamų kitų medikamentų, taip pat nuo galimų kontraindikacijų ir individualaus toleravimo.
Svorį mažinančių vaistų šalutinis poveikis
Kaip ir bet kurie kiti vaistai, nutukimo gydymui skirti preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dauguma jų yra lengvo arba vidutinio sunkumo ir laikui bėgant susilpnėja ar visai išnyksta, tačiau ypač pirmosiomis savaitėmis gali gerokai apsunkinti kasdienybę.
Orlistato sukeliami simptomai dažniausiai susiję su jo poveikiu žarnyne. Gali pasireikšti:
- riebios, gausios išmatos,
- staigus noras tuštintis,
- pilvo pūtimas,
- diskomfortas ar spazmai pilvo srityje, ypač suvalgius riebaus maisto.
Bupropiono ir naltreksono derinys dažniau sukelia centrinės nervų sistemos ir vegetacinius simptomus, tokius kaip:
- pykinimas,
- galvos skausmas,
- galvos svaigimas,
- nemiga,
- gausus prakaitavimas,
- padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis.
GLP‑1 analogai (pvz., liragliutidas, semagliutidas) ir tirzepatidas dažniausiai sukelia:
- pykinimą ir vėmimą,
- viduriavimą arba vidurių užkietėjimą,
- rėmenį, refliuksą,
- galvos svaigimą,
- hipoglikemiją (ypač sergant diabetu ir vartojant kitus gliukozės kiekį mažinančius vaistus).
Nors visa tai gali skambėti atgrasančiai, dauguma šių simptomų yra laikini. Organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujo metabolizmo reguliavimo būdo, o gydytojas paprastai rekomenduoja palaipsniui didinti dozes, kad šalutinis poveikis būtų kuo silpnesnis.
Labai svarbu, kad kiekvienas nerimą keliantis simptomas būtų aptartas su gydytoju. Savigyda, savavališkas dozių keitimas ar gydymo nutraukimas be specialisto žinios gali pakenkti sveikatai ir sumažinti gydymo veiksmingumą.
Kontraindikacijos: kam svorį mažinantys vaistai netinka?
Ne visi pacientai gali saugiai vartoti svorį mažinančius vaistus. Kiekviena preparatų grupė turi savų apribojimų, todėl būtina išsami gydytojo konsultacija ir ištyrimas prieš skiriant gydymą.
Orlistatas kontraindikuotinas, jei nustatyta:
- malabsorbcijos sindromas (sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas),
- cholestazė (sutrikęs tulžies nutekėjimas),
- nėštumas ir žindymo laikotarpis.
Orlistato nerekomenduojama vartoti kartu su:
- ciklosporinu,
- tam tikrais dariniais nuo krešumo, pavyzdžiui, varfarinu, nes gali kisti jų veiksmingumas ir saugumas.
Bupropiono ir naltreksono derinio negalima vartoti šiais atvejais:
- nekontroliuojama arterinė hipertenzija,
- epilepsija ar polinkis į traukulius,
- bipolinis afektinis sutrikimas,
- aktyvus priklausomumas nuo alkoholio ar opioidų,
- sunki kepenų arba inkstų liga,
- nėštumas ir žindymas.
GLP‑1 analogai ir tirzepatidas taip pat nerekomenduojami:
- nėštumo ir žindymo laikotarpiu,
- asmenims, kurie yra alergiški ar jautrūs veikliajai medžiagai,
- kai kuriais atvejais – sergant tam tikromis reta paveldima endokrinine patologija (konkrečios situacijos vertinamos individualiai).
Dėl bet kurio iš šių vaistų vartojimo būtina tartis su gydytoju, geriausia – su nutukimo gydymu, endokrinologija ar vidaus ligomis besispecializuojančiu specialistu. Tik įvertinus bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas ir vartojamus medikamentus galima saugiai priimti sprendimą dėl farmakoterapijos.
Vaistai – tik dalis sprendimo
Svorį mažinantys vaistai gali suteikti reikšmingą naudą: padėti netekti perteklinių kilogramų, pagerinti medžiagų apykaitą, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto riziką, o kartu ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau jie nėra savarankiškas sprendimas. Ilgalaikę sėkmę lemia mitybos įpročių keitimas, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, psichologinis palaikymas ir reguliarus kontaktas su sveikatos priežiūros specialistais.
Pradėti ar tęsti gydymą vaistais visuomet reikėtų tik gydytojo priežiūroje, kruopščiai laikantis nurodymų ir stebint savo savijautą. Toks atsakingas požiūris leidžia maksimaliai išnaudoti vaistų naudą ir sumažinti galimas rizikas.
