Motina, kuri kovojo, kad jos vaikas liktų gyvas, džiaugiasi savo 10-metės dukters, kuri mėgsta jodinėti ir plaukioti, veikla. Nors gydytojai teigė, kad ji niekada nevaikščios ir nekalbės.
Mažajai Daisy Pritchard buvo beveik dveji metai, kai jai buvo atlikta atvira širdies operacija, o vėliau ją ištiko insultas.
Jos motina Eileen Pritchard sako, kad gydytojai ją patikino, jog gyvybę palaikančius aparatus teks išjungti, nes mergaitė niekada nevaikščios ir nekalbės. Tačiau moteris toliau kovojo.
Moteris buvo pasiryžusi padaryti bet ką, kad jos dukra liktų gyva. „Jūs neįsivaizduojate, kaip reaguotumėte, jei kas nors jūsų paprašytų leidimo atjungti jūsų vaiką nuo gyvybę palaikančių aparatų, kol patys neatsidursite tokioje situacijoje!“ – pasakojo moteris, kuriai pavyko įtikinti gydytojus palaipsniui mažinti raminamųjų vaistų dozę, dėl kurių Daisy buvo ištikta komos, kad ji galėtų pradėti kvėpuoti pati.
Laimei, motinos planas pasiteisino 100 proc. Daisy atsibudo, praėjus 72 valandoms po to, kai raminamųjų vaistų vartojimas buvo nutrauktas. Nors Daisy patyrė laikiną amneziją ir neatpažino savo motinos, taip pat laikiną paralyžių, jos sveikata pamažu atsistatė.
Daisy vis dar turi gydytis, nes serga epilepsija ir dešinės rankos ji niekada nebegalės judinti. Nepaisant to, ji gyvena aktyvų 10-metės gyvenimą.
