Jau daugiau nei šimtmetį Atlanto vandenyno žemėlapiuose matoma keista šalčio dėmė į pietus nuo Grenlandijos. Nors visas vandenynas šyla, ši sritis išlieka vėsesnė ir tarsi priešinasi bendrai atšilimo tendencijai. Tokia anomalija ilgą laiką kėlė diskusijas ir skatino mokslininkus kelti įvairias hipotezes.
Stebėjimai rodė, kad aplinkiniai vandenys metams bėgant šyla, tačiau ši šaltesnio vandens dėmė išlieka tarsi atskiras lopas. Dėl to buvo spėliojama apie tirpstančių ledynų, vėjų ar kitų procesų įtaką, tačiau aiškaus atsakymo ilgai nebuvo. Kiekvienas naujas klimato modelis pateikdavo skirtingą versiją, todėl paslaptis tik gilėjo.
Silpstanti Atlanto cirkuliacija – pagrindinis kaltininkas
Šiuo metu Kalifornijos universiteto Riversaide mokslininkų grupė paskelbė radusi labiausiai tikėtiną šio reiškinio paaiškinimą. Jų teigimu, pagrindinė priežastis yra silpstanti AMOC – Atlanto meridianinė apverstoji cirkuliacija (angl. Atlantic Meridional Overturning Circulation). Ši išvada leidžia naujai pažvelgti į tai, kaip keičiasi šilumos pernaša Atlante ir kokias pasekmes tai gali turėti klimatui.
Kas yra AMOC?
AMOC veikia kaip milžiniškas konvejeris, paviršiumi pernešantis šiltą ir sūrų vandenį į šiaurę. Ten vanduo atiduoda šilumą atmosferai, atvėsta, tampa tankesnis ir leidžiasi į vandenyno gelmes. Tuomet, jau gilesniais sluoksniais, jis grįžta į pietus atvėsęs. Tai vienas svarbiausių procesų, reguliuojančių Atlanto regiono klimatą ir šilumos pasiskirstymą.
Kai ši cirkuliacija lėtėja, į subpoliarinį Atlantą patenka mažiau šilumos ir druskų. Vanduo šioje srityje tampa vėsesnis ir mažiau sūrus – būtent tai ir stebima į pietus nuo Grenlandijos. Taigi šalčio dėmė nėra atsitiktinė anomalija: ji yra tiesioginis silpnėjančios cirkuliacijos požymis.
Kaip nustatyta cirkuliacijos silpnėjimo įtaka?
Mokslininkai išanalizavo maždaug šimto metų Atlanto vandenyno temperatūros ir druskingumo duomenis. Tai ypač svarbu, nes tiesioginiai AMOC matavimai atliekami tik apie du dešimtmečius. Ilgos stebėjimų eilutės leido atkurti cirkuliacijos pokyčių istoriją ir palyginti ją su klimato modelių prognozėmis.
Tyrėjai panaudojo beveik šimtą kompiuterinių simuliacijų ir tikrino, kurios iš jų geriausiai atitinka realius duomenis. Paaiškėjo, kad tik tie scenarijai, kuriuose AMOC silpnėja, sugeba atkurti vėsimo ir gėlinti linkusio vandens vaizdą pietuose nuo Grenlandijos. Remiantis tuo padaryta išvada, jog silpstanti cirkuliacija yra labiausiai tikėtina šalčio dėmės susidarymo priežastis.
Pasekmės regioniniam ir pasauliniam klimatui
Šalčio dėmė Atlante nėra vien geografinė detalė vandenyno žemėlapiuose – ji turi pasekmių ir už paties regiono ribų. Šis reiškinys gali keisti kritulių pasiskirstymą Europoje ir paveikti reaktyvinės srovės padėtį atmosferoje. Dėl to gali pasikeisti audrų keliai ir sezoniniai orų modeliai, pavyzdžiui, žiemos švelnumas ar vasarų sausros.
Kintanti vandens temperatūra ir druskingumas daro įtaką ir jūrų ekosistemoms – nuo planktono iki žuvų ir aukštesnių trofinių grandžių. Tyrėjai pabrėžia, kad nors išsamių praeities AMOC matavimų neturime, netiesioginiai rodikliai rodo nuoseklų vaizdą: ši cirkuliacija silpsta jau daugiau nei šimtmetį. Jei šiltnamio dujų išmetimai ir toliau didės, šis silpnėjimas, tikėtina, tęsis, kartu stiprindamas ir tokias anomalijas kaip šalčio dėmė Atlante.
