Kaip išvalyti ir paspartinti seną kompiuterį namuose? Paprasti žingsniai be papildomų išlaidų

Sulėtėjęs, stringantis kompiuteris nebūtinai reiškia, kad metas pirkti naują įrenginį. Dažnai pakanka kelių paprastų veiksmų, kuriuos galima atlikti namuose be papildomų programų ir išlaidų.

Tvarkingas kompiuteris ne tik veikia greičiau, bet ir yra saugesnis, mažiau kenčia nuo virusų bei duomenų praradimo rizikos. Svarbiausia žinoti, nuo ko pradėti ir kaip nepakenkti savo duomenims.

Kas labiausiai lėtina kompiuterį?

Dažniausios lėto kompiuterio priežastys yra pilnas kietasis diskas, automatiškai startuojančios programos ir seniai neatnaujinta sistema. Ilgainiui prisikaupia laikini failai, naršyklės šiukšlės ir seni atnaujinimų likučiai.

Dar vienas svarbus veiksnys yra foniniai procesai, kurių pats vartotojas net nepastebi. Tokios programos nuolat naudoja procesoriaus ir atminties resursus, todėl net paprastos užduotys pradeda trukti ilgiau.

Pirmas žingsnis: atlaisvinkite vietos diske

Jeigu sistemos diske lieka mažiau nei 10–15 proc. laisvos vietos, kompiuteris ima pastebimai lėtėti. Tokiu atveju verta peržiūrėti, kas užima daugiausia vietos ir ko iš tikrųjų nebereikia.

Patogiausia pradėti nuo didelių vaizdo įrašų, retai naudojamų žaidimų ir senų atsisiuntimų. Naudinga patikrinti aplanką „Atsisiuntimai“, kur dažnai lieka senos programų instaliacijos, archyvai ir dubliuoti failai.

Saugus nereikalingų programų pašalinimas

Laikui bėgant kompiuteryje prisikaupia programų, kurių seniai nebepradeda pats vartotojas. Jos užima vietą diske ir dažnai startuoja kartu su sistema, nors realios naudos nebeteikia.

Programas geriausia šalinti per oficialų sistemos programų sąrašą, o ne trinant aplankus rankiniu būdu. Taip sumažinama rizika palikti klaidų ar sugadinti sistemos failus, o kartu išvalomi ir susiję komponentai.

Automatinio paleidimo programų tvarkymas

Didelė dalis programų įsirašydamos prašo leidimo startuoti kartu su sistema. Vartotojas dažnai tam pritaria net nesusimąstęs, kokią įtaką tai turės paleidimo greičiui po kelių mėnesių.

Retai naudojamas programas verta išjungti iš automatinio paleidimo sąrašo ir įjungti tik tada, kai jų prireikia. Tai ypač aktualu pokalbių, žaidimų, sinchronizavimo ir atsarginių kopijų įrankiams, kurie gali palaukti, kol vartotojas juos paleis pats.

Naršyklės „dietos“ nauda

Naršyklė daugeliui žmonių yra pagrindinis darbo įrankis, todėl jos būklė turi didelę įtaką bendrai kompiuterio spartai. Kuo daugiau atidarytų kortelių ir įdiegtų plėtinių, tuo daugiau atminties ir procesoriaus laiko sunaudojama.

Naudinga reguliariai išjungti nenaudojamus plėtinius, išvalyti talpyklą ir slapukus, taip pat uždaryti seniai neatnaujintas korteles. Jeigu naršyklė pradeda strigti dažniau nei įprastai, verta trumpam ją visiškai uždaryti ir paleisti iš naujo.

Operacinės sistemos ir tvarkyklių atnaujinimai

Atnaujinimai dažnai siejami tik su naujomis funkcijomis, tačiau jie nemažai prisideda ir prie spartesnio bei stabilesnio darbo. Šiuolaikinės sistemos dažnai pačios pasiūlo įsidiegti pataisymus, tačiau vartotojai juos atidėlioja savaitėmis.

Reguliarus atnaujinimų diegimas padeda išspręsti klaidas, sumažinti strigimus ir pagerinti suderinamumą su naujomis programomis. Be to, jie yra vienas svarbiausių žingsnių užtikrinant saugumą nuo kenkėjiškų programų ir duomenų vagysčių.

Kada verta pagalvoti apie įrangos atnaujinimą?

Jeigu net ir po tvarkymo kompiuteris išlieka labai lėtas, priežastis gali būti fizinė įranga. Ypač didelį skirtumą pajunta tie, kurie pakeičia seną mechaninį diską į šiuolaikinį SSD, net jei kiti komponentai lieka tie patys.

Kitas dažnas ribojantis veiksnys yra operatyvioji atmintis. Jeigu vienu metu naudojamos kelios naršyklės, biuro programos ir vaizdo skambučių įrankiai, senesniems kompiuteriams gali tiesiog pritrūkti atminties, todėl jie pradeda stipriai strigti.

Saugumo ir greičio pusiausvyra

Tvarkant ir spartinant kompiuterį svarbu nepersistengti išjungiant apsaugos priemones. Antivirusinė programa ir ugniasienė neturėtų būti išjungiamos vien tam, kad padidėtų greitis, nes taip padidėja rizika prarasti svarbius duomenis.

Geriausia ieškoti pusiausvyros, kai apsaugos priemonės dirba nuolat, o kompiuterio išteklius labiausiai eikvoja tik tos programos, kurių tikrai reikia kasdieniam darbui. Tokiu būdu net ir senesnis įrenginys gali patikimai tarnauti dar keletą metų.