Sharon Tate istorija: Holivudo pasaka su siaubinga pabaiga
Kylančiai Holivudo žvaigždei Sharon Tate nebuvo lemta net sulaukti 30 metų. Koks buvo šios aktorės gyvenimas? O kaip ji numatė savo žmogžudystę likus dvejiems metams iki mirties? Viskas labai įdomu.
Sharon Tate žvaigžde tapo labai greitai: kai merginai sukako 25 metai, apie ją jau kalbėjo visas Holivudas. Ji tiesiogine prasme buvo užkrauta prodiuserių pasiūlymų, o jos vyras buvo vienas perspektyviausių to meto režisierių Romanas Polanskis. Žaviajai angeliškų bruožų ir ilgų šviesių plaukų aktorei buvo pranašaujama nuostabi ateitis kine. Be to, ji ruošėsi tapti mama. Tačiau nei laimingam šeimyniniam gyvenimui su vyru ir kūdikiu, nei naujiems vaidmenims Holivudo filmuose nebuvo lemta išsipildyti. Sharon Tate buvo nužudyta Charleso Mansono šeimos narių 1969 m. rugpjūčio 9 d.
„Aš žinau tik vieną dalyką”, – sakė aktorė vieno interviu metu. „Niekada neplanavau nieko, kas man nutiko“. Išties Sharon Tate likimo vingiai pasirodė tokie nenuspėjami, kad kartais sunku patikėti, jog visa tai iš tikrųjų įvyko.
Grožio karalienė prieš kino kamerą
Sharon Tate gimė 1943 m. sausio 24 dieną Dalase, Teksaso valstijoje. Dėl tėvo pulkininko Paulo Jameso Tate’o, kūrusio NATO šalims raketų stotis, darbo šeima nuolat kėlėsi į skirtingus miestus, niekur ilgai neužsibūdavo. „Mes nuolat keliavome, dažnai kraustėmės iš vienos šalies į kitą, ir dėl to mums buvo sunku su kuo nors palaikyti draugystę“, – 2018 metais „New York Times“ pasakojo Sharon jaunesnioji sesuo Debra Tate.
Tačiau nesvarbu, kur gyveno jų šeima, Sharon visada buvo visuomenės dėmesio centre. Jai buvo tik šeši mėnesiai, kai ji laimėjo pirmąjį grožio konkursą ir gavo „Miss Baby“ Dalaso konkurso titulą. Būdama 16 metų ji laimėjo „Mis Richland“ karūną ir būtų galėjusi laimėti pergalę didesniuose, pasaulinio garso konkursuose, jei jos šeima nebūtų persikėlusi į Italiją, kur Tate pirmą kartą pasisekė tapti filmavimo grupės dalimi. Ji dalyvavo filmo „Barabas plėšikas” statyme. Ji pasirodė tik kaip statistė, o jos vardas net nebuvo įrašytas į kreditus – tačiau tai merginai nebuvo labai svarbu. Ji atrado stebuklingą kino pasaulį – ir jis ją priėmė išskėstomis rankomis. Sharon Tate puikiai tiko į visus to meto grožio kanonus ir buvo fotoaparato numylėtinė, tad anksčiau ar vėliau jos šlovės valanda turėjo įvykti.
1962 metais Tate’as grįžo į Ameriką ir pasirašė sutartį su Martinu Ransohoffu, „Filmways, Inc.“ direktoriumi. Su jo pagalba trokštanti tapti aktore mergina gavo pirmuosius mažus vaidmenis komedijose, tokiose kaip „Misteris Edas” ir „Beverly Hillbillies”. Sklido gandai, kad ji turėjo būti išrinkta vienam iš pagrindinių vaidmenų filme „The Cincinnati Kid“, kuriame vaidino pats Steve’as McQueenas, tačiau paskutinę akimirką vaidmuo buvo suteiktas kitai aktorei. Tačiau bet kuriuo atveju pagrindinių vaidmenų Sharon Tate ilgai laukti nereikėjo.
Po poros metų ji pradėjo filmuotis britų mistiniame siaubo filme „Velnio akis“, kur atliko raganos Odilės vaidmenį. Filmo siužetas buvo sukurtas apie savotišką sektą, kurios nariai buvo kilę iš tos pačios šeimos ir prekiavo žmonių aukomis. Šiandien, kai žinome, kaip nutrūko Sharon Tate gyvenimas, šis sutapimas atrodo bauginantis ir keistas. Tačiau ši aktorė negalėjo numatyti ateities, ją labiau domino dabartis – sparčiai įsibėgėjanti kino karjera ir pasaulietinis Holivudo gyvenimas, į kurį žavioji šviesiaplaukė įsiliejo net greičiau nei pasirodė dideliuose kino projektuose. Tai labai palengvino Sharon Tate romanai su ryškiausiais Amerikos elito atstovais.
Trys Sharon Tate romanai
1963 metais ši moteris užkariavo savo kolegos iš Prancūzijos, garsaus Philippe’o Forquet širdį, tačiau jų santykiai buvo trumpalaikiai. Po metų Sharon Tate pradėjo susitikinėti su garsiuoju Holivudo plaukų stilistu Jay Sebring. Tačiau jų sąjunga taip pat neatlaikė laiko išbandymo. Ir vis dėlto po dešimtmečio jis sulaukė netikėto „tęsinio“: manoma, kad būtent Sharon ir Jay romanas iš dalies sudarė pagrindą vienai iš filmo „Šampūnas“ siužetų.
Nepaisant išsiskyrimo, Sharon Tate ir Sebringas liko artimi draugai. Tačiau lemtingiausias jaunosios aktorės susitikimas dar laukė. Londone, filmuodamasi filme „Velnio akis“, ji susipažino su lenkų kilmės prancūzų režisieriumi Romanu Polanskiu, kuris tik pradėjo savo Holivudo kino karjerą, tačiau jau buvo pelnęs ne vieną prestižinį „Berlinale“ apdovanojimą. Po metų, Martino Ransohoffo rekomendacija, jis pakvietė Sharon Tate atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų savo filme „Vampyrų kamuolys“, kurio filmavimo aikštelėje galiausiai pamilo aktorę. Galbūt tarp jaunuolių kilusią kibirkštį palengvino tai, kad pats Polanskis savo filme suvaidino jaunuolio, įsimylėjusio šios moters personažą, vaidmenį.
Prieš pat savo 25-ąjį gimtadienį Sharon priėmė Romano vedybų pasiūlymą. Jie susituokė 1968 metų sausio 20 dieną Londone. Tate vestuvėse pasirodė su madinga dramblio kaulo spalvos mini suknele aukštu kaklu, o jos plaukus puošė baltos gėlytės ir maži lankeliai, kurie jai suteikė pasakiško žavesio. Beje, ta pati aktorės vestuvinė suknelė išliko iki šių dienų, o 2018 metais aukcione buvo parduota už 56 tūkstančius dolerių.
Bėgant metams pasklido daug gandų apie tai, kokia iš tikrųjų buvo 18 mėnesių trukusi Polanskio ir Tate santuoka. Viena iš aktorės draugių Joanna Pettet savo knygoje „Sharon Tate: A Life“ rašė, kad jos vyras „sakydavo jai, kaip rengtis, koks makiažas jam patinka, o kas ne. Jam labiau patiko, kad ji nedėvėtų jokio makiažo. Kai kurie taip pat manė, kad jis privertė savo žmoną užsiimti neįprasta seksualine veikla, kurioje dalyvavo kiti žmonės„. Tačiau Debra Tate su tuo griežtai nesutinka. „Sharon buvo pamišusi dėl savo vyro“, – sakė ji. „Ji tiesiog buvo jį įsimylėjusi. Daugelis žmonių aptarė jų santykius, tačiau visos jų spėlionės yra visiškai fikcija. Vienintelis dalykas, kurį aš mačiau, buvo tai, kad Romano ir Sharon meilė buvo tikra”.
Blogi jausmai
Tačiau vienas dalykas aptemdė jaunos aktorės gyvenimą – keisti ir bauginantys sapnai, kuriuos ji pradėjo sapnuoti naktį. Pirmą kartą tai nutiko 1967 metais, o nuo tada tas pats košmaras tiesiogine prasme persekiojo jauną moterį. 1968 m. rugpjūtį leidinio Likimas žurnalistas paklausė aktorės, ar ji kada nors patyrė ūmių psichinių išgyvenimų. „Taip”, – atsakė ji. „Bent jau man atrodo, kad tai buvo kažkas panašaus. Nutiko neįtikėtinai baisus ir nerimą keliantis dalykas. Tai įvyko maždaug prieš metus. Gal galite tai paaiškinti…“ Kai Sharon pirmą kartą susapnavo tą baisų sapną, ji vis dar gyveno savo buvusio mylimojo Jay Sebring namuose ir, pabudusi vidury nakties, ėmė pasakoti vyrui, ką sapnavo. „Aš pamačiau šiurpų mažą žmogeliuką“, – pasakojo ji. „Jis atrodė beveik taip, kaip apibūdinamas Paulas Byrne’as” (Holivudo režisierius, išgarsėjęs dėl savo skandalingų ir nepadorių išdaigų). Anot aktorės, tamsi figūra įėjo pro miegamojo duris ir pradėjo „lakstyti po kambarį“. Tate nepaprastai išsigando, iššoko iš miegamojo ir nubėgo laiptais žemyn tik apsirengusi chalatu. Tačiau staiga pakeliui ji pamatė žmogų, pririštą prie turėklų. „Net negalėjau pasakyti, ar tai vyras, ar moteris“, – su nerimu prisiminė Tate. „Bet kažkaip supratau, kad tai aš arba Jay’us Sebringas. Moteriai arba jam buvo perpjauta gerklė...“
Baisus ir tikroviškas sapnas persekiojo Tate, ir ji visais įmanomais būdais stengėsi išvaryti iš galvos blogas mintis. Laikui bėgant jai pavyko: sparčiai besivystanti karjera ir prasidėjęs šeimyninis gyvenimas leido aktorei pabėgti nuo nerimastingų nuojautų. Sharon vaidino filme „Lėlių slėnis“, kuris jai atnešė ne tik didžiulį populiarumą, bet ir Auksinio gaublio nominaciją. Tada vyko „Playboy“ filmavimas – o nuotraukas padarė aktorės vyras Romanas Polanskis. Tačiau dar džiugesnis įvykis netrukus įvyko aktorės šeimoje. Moteris sužinojo, kad yra nėščia.
Sharon Tate žmogžudystė ir jos pasekmės
Sharon ir Romano kūdikis turėjo gimti 1969 m. rugpjūčio pabaigoje, o būsimi tėvai nekantriai laukė savo pirmojo vaiko gimimo. Devintą mėnesį nėščia aktorė gyveno jų namuose Los Andžele, kol Polanski baigė filmuotis Londone. Jis norėjo grįžti pas žmoną prieš gimdymą, todėl skubėjo. Tačiau filmavimo procesas užsitęsė ir rugpjūčio 8 dieną jis paskambino Sharon ir pasakė, kad negrįš dar kelias dienas. Laukdama vyro aktorė nusprendė laiką leisti su draugais – Jay Sebring, Wojtek Frykowski ir Abigail Folger. Artėjant tos dienos vakarui Sharon namuose pasigirdo dar vienas telefono skambutis: aktorės seserys pasiūlė jai jas aplankyti ir kartu praleisti vakarą. Tačiau Tate atsisakė – juk ji jau buvo susitarusi su draugais. Kaip vėliau paaiškėjo, aktorė nesąmoningai išgelbėjo savo seserų gyvybes.
Sharon susitiko su Jay, Wojtek ir Abigail madingame restorane Los Andžele, po kurio grupė draugų nuvyko į aktorės ir Polanskio namus. Tą naktį juos visus nužudė Charleso Mansono „šeimos“ nariai. Žudikai, kurių dauguma buvo jaunos merginos, susižavėjusios maniaku, vadovaujančiu savo sektai, nepasigailėjo nieko. Nėščia aktorė beviltiškai maldavo išsaugoti jos vaiko gyvybę, tačiau viskas buvo veltui. Ji buvo nužudyta ypač žiauriai – vėliau teismo medicinos ekspertai ant jos kūno aptiko 16 durtinių žaizdų. Tą naktį taip pat mirė Sharon Tate draugai, jos mažytis Jorkšyro terjeras ir atsitiktinis gresiančio nusikaltimo liudininkas Stephenas Parentas, pro šalį ėjęs vyras.
Kurį laiką niekas negalėjo rasti negailestingų žudikų. Spalį jie buvo sulaikyti dėl visai kitos priežasties – įtariant automobilio vagyste. Bet tada jie galėjo būti susieti su baisia žmogžudyste Tate ir Polanskio namuose. Tačiau šios grupės nariai net nebandė to slėpti, išdidžiai kalbėjo apie tai, ką padarė. Visus, išskyrus vieną, teismas pripažino kaltais ir nuteisė mirties bausme. Tačiau 1972 m. Kalifornijoje mirties bausmė buvo panaikinta, todėl bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.
Po to, kas nutiko, Holivudas ilgai negalėjo atsigauti. Tačiau sunkiausia buvo jaunos aktorės mamai, kurios gyvenimas taip siaubingai nutrūko. 1982 m. Doris Tate pavyko pasiekti, kad Kalifornijoje būtų priimtas nusikaltimų aukų teisių įstatymas, kuris suteikė aukoms ir jų šeimoms teisę teismo posėdžiuose pateikti specialų „pareiškimą apie poveikį aukai“. Jų teiginiai ne tik buvo pradėti pripažinti reikšmingais įrodymais, bet ir turėjo įtakos galutiniam nuosprendžiui. Pasitelkus naująjį įstatymą, Doris galėjo pasiekti, kad Charleso Mansono prašymai dėl ankstyvo paleidimo, kuriuos jis pateikė daugiau nei 10 kartų, kiekvieną kartą būtų atmesti.
Vėliau Doris Tate įkūrė koaliciją, kuri pasisakė už tų, kurie susidūrė su smurtu, teises. „Daugiausia, ko aš ar bet kas, paliestas smurtinio nusikaltimo, gali tikėtis, yra priimti skausmą“, – sakė ji. „Jūs niekada to nepamiršite, kad ir kiek praeis laikas. Bet jei savo darbu galiu paversti Sharon nelaimę, padarysiu viską, kad tai pasiekčiau”.
0 komentarai